Naujausia informacija. Putinas: Rusija susidurs su
Naujausia informacija. Putinas: Rusija susidurs su nauja ir varginančia pandemijos faze - LRT
Oficialiai patvirtintų koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos COVID-19 ligos atvejų Jungtinėse Valstijose skaičius perkopė milijoną – JAV užfiksuota maždaug trečdalis visų šio viruso infekcijų pasaulyje, skelbia „The Washington Post“.
Oficialiai patvirtint koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos COVID-19 ligos atvej Jungtinse Valstijose skaiius perkop milijon JAV ufiksuota madaug tredalis vis io viruso infekcij pasaulyje, skelbia The Washington Post. JAV ia liga jau susirgo 1,022 mln. moni, pranea leidinys, remdamasis alies valdios institucij, Pasaulio sveikatos organizacijos ir kit oficiali altini duomenimis. i liga Jungtinse Valstijoje jau pasiglem 57,86 tkst. gyvybi, taiau, kaip teigia The Washington Post, ie skaiiai neatspindi realios padties dl pandemijos alyje. The Washington Post antradien paskelb, jog prezidentas Donaldas Trumpas dar saus ir vasar valgybos pareign buvo daugiau nei 12 kart sptas apie naujojo koronaviruso pavoj, taiau neteik didels reikms iai grsmei. Atnaujinta 22.40 PSO: nauj COVID-19 atvej toliau maja Per pastarj par usikrtusij virusu SARS-CoV-2 pasaulyje padaugjo kiek daugiau nei 76 tkst. 9 tkst. maiau nei para anksiau, antradien prane Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Balandio 28-j pasaulyje buvo 2,954 mln. oficialiai patvirtint COVID-19 atvej, 202,6 tkst. miri nuo ios mins kvpavimo tak ligos. Per par koronaviruso auk padaugjo 3,93 tkstanio. Daugiausiai usikrtusij ir su ia liga siejam auk Europoje: atitinkamai 1,387 mln. ir 126,4 tkstanio. Augimas per par atitinkamai 27,3 tkst. ir 1,9tkstanio. Abiejuose Amerikos emynuose usikrtusij per par padaugjo 39,1 tkst. iki 1,180 mln., mirusij 1,7 tkst. iki 60,2 tkstanio. Treias ioje lidnoje statistikoje Viduremio jros regionas: 171,2 tkst. usikrtusij (5,3 tkst. nauj per pastarj par), 7,1 tkst. miri (157). Atnaujinta 21.51 Pranczija pranea apie 367 mirtis nuo koronaviruso per par Pranczija antradien prane, kad per pastarsias 24 valandas alyje uregistruoti 367 nauji mirties nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai. Pranczijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, i viso nuo ios ligos alyje jau mir 23 660 moni. Atnaujinta 21.33 Putinas: Rusija susidurs su nauja ir varginania pandemijos faze Rusijoje pavyko sultinti koronaviruso plitim, bet nusiraminti dar anksti, nes usikrtimo atvej pikas dar neprajo, antradien pareik prezidentas Vladimiras Putinas. Mums pavyko pristabdyti epidemijos plitim, sak prezidentas pasitarime dl kovos su koronavirusu alies regionuose. Prezidentas pabr, kad kasdien registruojam nauj patvirtint ligos atvej skaiius madaug stabilizavosi. Taiau tai neturi ms nuraminti. Padtis ilieka labai sudtinga. Specialistai, mokslininkai o mes nuolat palaikome su jais kontakt, deriname ms planus ir veiksmus sako, kad pikas dar neprajo, ts V. Putinas. Ms laukia naujas, veikiausiai labiausiai temptas kovos su epidemija etapas. Usikrtimo pavojus pasiek aukiausi rib, grsm, viruso keliamas mirtinas pavojus ilieka, nurod jis. V. Putinas pridr, kad ne paios btiniausios mons liks udarytos maiausiai iki gegus 11 dienos. Prezidentas taip pat paliep pareignams parengti nauj skubi priemoni paket ekonomikai palaikyti. Atnaujinta 20.16 Italijoje pasveikusi nuo COVID-19 daugiau nei usikrtusi Italijoje per par nuo koronavirusins infekcijos COVID-19 pasveikusi moni skaiius antradien buvo didesnis negu ufiksuot nauj usikrtimo atvej, rodo Civilins saugos tarnybos duomenys. Agentra informavo, kad per pastarj par i alies gydymo staig buvo irayta 2 317 COVID-19 persirgusi moni, o patvirtint nauj usikrtimo atvej buvo apie 2 100. Be to, 382 usikrtusieji mir. Nuo epidemijos pradios Italijoje COVID-19 diagnozuota 201,5 tkst. moni, i kuri 27,3 tkst. mir, o beveik 69 tkst. pasveiko. iuo metu ligoninse gydoma 105,2 tkst. infekuotj. Italijos gydytojai jau kur laik stebi tam tikr padties stabilizavimsi ir bendro ligos plitimo tempo majim. Atnaujinta 20.11 Vokietijoje vienoje skerdykloje COVID-19 nustatyta 200 darbinink Madaug 200-ams rumun, dirbani vienoje skerdykloje Vokietijoje, testais nustatytas naujasis koronavirusas, antradien prane Rumunijos usienio reikal ministerija. Praneime sakoma, kad visi usikrtusieji dirbo skerdykloje Birkenfelde Vokietijos pietvakariuose. 500 i 700 tos skerdyklos darbuotoj yra rumunai. Vokiei pareignai sako, kad 300 darbuotoj patvirtinta COVID-19, ir dabar jie laikosi karantino. Kol kas nra tiksli duomen dl usikrtusij pilietybs, bet dauguma j (daugiau kaip 200) yra Rumunijos pilieiai, sakoma ministerijos pareikime. Jame priduriama, kad daugumai i t 200 nepasireikia jokie simptomai arba jie yra lengvi. Ministerija tvirtino, kad usikrtusieji yra ne sezoniniai darbininkai, o skerdyklos subrangov pasamdyti mons. Atnaujinta 19.54 JK uregistruoti dar 586 mirties nuo COVID-19 atvejai Jungtins Karalysts (JK) ligoninse nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) mirusi moni skaiius antradien iaugo iki 21 678, per pastarj par uregistravus 586 naujus mirties atvejus, prane Sveikatos apsaugos ministerija. Usikrtusij skaiius iaugo iki 161 145, patvirtintus 3 996 naujus koronaviruso infekcijos atvejus. Atnaujinta 19.43 PSO perspja dl viruso poveikio Artimj Ryt karo zonose Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradien perspjo dl naujojo koronaviruso galimo poveikio Artimj Ryt konflikt zonose ir paragino kitas regiono alis nevelninti karantino priemoni. i kova tapo dar sunkesn virusui pasirodius tokiose alyse kaip Sirijos Arab Respublika, Libija ir Jemenas, sak PSO Viduremio jros regiono ryt padalinio direktorius Ahmedas al Mandhari. Daug met trunkantys neramumai ir konfliktai sunaikino sveikatos apsaugos infrastruktr iose alyse, todl paeidiamoms populiacijoms didja tikimyb sirgti infekcinmis ligomis, sak jis internetu i Kairo vykusioje spaudos konferencijoje. Kitas rimtas ikis iose valstybse yra politinis susiskaldymas, danai trukdantis dalytis informacija ir teikti humanitarin pagalb, pridr A. al Mandhari. Jungtins Tautos pastaraisiais metais padt Jemene vadina didiausia pasaulio humanitarine krize. alyje milijonai moni kenia dl nepakankamos mitybos ir maisto saugos problem. Atnaujinta 17.45 Liuksemburgas nori per mnes dl koronaviruso patikrinti visus gyventojus Liuksemburgo pareignai ketina patikrinti visus alies gyventojus, aikinantis, ar jie yra usikrt naujuoju koronavirusu, prane Europos iniasklaida. Visuotin testavim ketinama pradti gegus 19 dien; planuojama, kad jis utruks mnes. Gyventojai bus tikrinami 17-oje specialiai rengt medicinini stoi. Per dien bus atliekama iki 20 tkst. test. Liuksemburge gyvena madaug 600 tkst. moni. Per COVID-19 pandemij alyje uregistruota 3,7 tkst. usikrtimo ir beveik 90 mirties atvej. Atnaujinta 17.44 Ukraina pradeda velninti karantino apribojimus Institucijos Ukrainoje pradjo velninti karantino apribojimus, galiojanius nuo kovo 12 dienos. Apribojimai buvo vesti, siekiant paaboti naujojo koronaviruso plitim, skelbia agentra AP. Valdios pareignai ernivci mieste, esaniame u 500 km vakarus nuo sostins Kijevo, nuo antradienio leido atnaujinti darb maisto produkt turgums, taiau pirkjai privalo dvti apsaugines veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo. Valdios institucijos ketina nuo gegus 12 dienos velninti kai kuriuos apribojimus ir sostinje Kijeve. Jei nebus nauj infekcij uolio, bus leidiama atsidaryti groio salonams, parduotuvms ir parkams. Atnaujinta 16.09 Egipte dl koronaviruso ir saugumo trims mnesiams pratsta nepaprastoji padtis .Egipto prezidentas Abdelis Fattahas al Sisis antradien nurod dar trims mnesiams pratsti jau seniai paskelbt nepaprastj padt, atsakant koronaviruso epidemij ir siekiant utikrinti saugum alyje. Nepaprastoji padtis visame Egipte buvo paskelbta 2017 met baland, kai per dihadist grupuots Islamo valstyb vietos padalinio surengtus du sprogdinimus kopt banyiose uvo deimtys moni. Atnaujinta 13.49 Estijos salos turi bti atidarytos gegus 18 dien Estijos vyriausybinis valdymo komitetas antradien nusprend, kad vakarini sal gyventojai, ia registrav savo gyvenamj viet, nuo gegus 4-osios vl gals laisvai judti tarp i sal ir alies emynins dalies, o visi su salomis susij judjimo suvarymai bus panaikinti gegus 18 dien. Tai reikia judjim i sal ir jas be papildom suvarym, urnalistams sak teisingumo ministras Raivo Aegas. inoma, is judjimas vyks tik tuo atveju, jei virusas elgsis taip, kaip jis elgiasi dabar, tai yra, bus silpnjimo enkl, sak ministras. Atnaujinta 12.57 Ispanijoje per par uregistruotas 301 mirties nuo koronaviruso atvejis Ispanijoje ufiksuotas 301 naujas mirties nuo koronaviruso atvejis maiau nei per ankstesn par, o bendras auk skaiius pasiek 23 822, antradien prane Sveikatos apsaugos ministerija. Pagal mirties atvej skaii treioje vietoje po Jungtini Valstij ir Italijos esanioje alyje jau penkt dien i eils nuo koronavirusins infekcijos COVID-19 mirta maiau nei 400 pacient. Ispanijoje nuo kovo 14 dienos galioja grietas visuotinis karantinas, kuriuo siekiama apriboti ukrato plitim. Ispan vyriausyb neseniai prats suvarym galiojim iki gegus 9 dienos. Pareignai mano, kad epidemijos pikas vyko balandio 2 dien, kai paros auk skaiius buvo 950. Epidemijos raida buvo labai sparti, kalbant apie mirusij skaii, ir tai yra gerai, per spaudos konferencij sak Sveikatos apsaugos ministerijos nepaprastj situacij koordinatorius Fernando Simonas. Beveik 47 mln. Ispanijos gyventoj daugiau kaip eias savaites gyveno vieno grieiausi pasaulyje karantino slygomis, kai ieiti i nam buvo leidiama tik suaugusiesiems ir tik norint nusipirkti maisto, vaist ar pavedioti uns. Ministras pirmininkas Pedro Sanchezas turt vliau antradien pristatyti planus dl izoliavimo reimo velninimo. Sekmadien jaunesniems nei 14 met vaikams po ei savaii draudimo pagaliau leista ieiti lauk pasivaikioti, pabgioti ar pasivainti dviraiu priirint vienam i tv. Ispanijoje iki iol uregistruota daugiau kaip 210 tkst. usikrtimo koronavirusu atvej. Tai antras pagal dyd skaiius pasaulyje, bet Sveikatos apsaugos ministerija registruoja tik tyrimais patvirtintus usikrtimo atvejus. Pasveikusi COVID-19 pacient skaiius Ispanijoje dabar virija 102 500. Atnaujinta 12.20 Baltarusijoje usikrtusij COVID-19 skaiius virijo 12 tkst. Baltarusijoje per pastarj par nustatyti dar 919 usikrtimo naujuoju koronavirusu atvejai, o bendras usikrtusij skaiius padidjo iki 12 208, antradien prane Sveikatos apsaugos ministerija. Be to, alyje mir dar keturi mons, kuriems buvo nustatyta koronavirusin infekcija COVID-19, o bendras auk skaiius iaugo iki 79. Ministerijos teigimu, iki antradienio ryto alyje atlikti 161 028 COVID-19 testai. Pasveiko ir i ligonini jau irayti 1 993 pacientai, gydyti nuo COVID-19. Atnaujinta 12.17 Pirminiai rinkimai Ohajuje taps balsavimo per koronaviruso protrk testu Ohajuje antradien vyksiantys Demokrat partijos prezidento rinkim kampanijos pirminiai rinkimai taps pirmuoju rimtu balsavimo patu per pandemij ibandymu ir pamoka kitoms valstijoms, kaip organizuoti vien kertini demokratins valdymo sistemos proces per sveikatos kriz. Pasirengimas balsavimui nebuvo lengvas ir sklandus, valstijos pareignams bandant suderinti rinkim statym nuostatas ir btinyb apsaugoti pilieius ir rinkim darbuotojus nuo koronaviruso. Prajus mnes Ohajuje turj vykti pirminiai rinkimai paskutin minut buvo atidti. is ingsnis sukl didiul sumait ir buvo apskstas teismui. Atnaujinta 12.16 Austrija ketina ataukti dl COVID-19 vest karantin balandio pabaigoje Austrijoje dl koronavirusins infekcijos COVID-19 protrkio vestas karantinas galios iki balandio pabaigos, antradien prane iniasklaida, remdamasi alies sveikatos apsaugos ministro Rudolfo Anschoberio pareikimu. Anot jo, nuo gegus austrams bus leidiama rinktis iki 10 moni grupmis, o visose vieose vietose bus rekomenduojama laikytis socialinio atstumo. Atnaujinta 11.35 Estijoje ufiksuota dar 13 usikrtimo COVID-19 atvej, n vienos naujos mirties Estijoje per prajusi par nustatyta 13 nauj usikrtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvej, bet neuregistruota n vienos mirties, antradien pranea Sveikatos departamentas. Per prajusi par alyje itirti 1 124 miniai, o i viso atlikti 49 527 testai. Estijoje patvirtinta 1 660 usikrtimo COVID-19 atvej. 91 asmuo yra hospitalizuotas, devyni i j prijungti prie plaui ventiliavimo aparat. I ligonini irayti 240 pacient. I viso alyje koronavirusas pareikalavo 50 gyvybi. Atnaujinta 10.48 Latvijoje per par nustatyta 18 nauj COVID-19 atvej Latvijoje per prajusi par nustatyta 18 nauj koronaviruso infekcijos COVID-19 atvej, o bendras usikrtusij skaiius alyje padidjo iki 836, antradien prane Lig profilaktikos ir kontrols centras. Nuo epidemijos pradios Latvijoje atlikta 51 561 testas dl koronaviruso. Nuo COVID-19 alyje pasveiko 267 mons, 13 asmen mir. Prajusi par dl koronaviruso buvo hospitalizuoti keturi mons. alies ligoninse dl COVID-19 iuo metu gydomi 45 pacientai, i kuri keturi yra sunkios bkls, o likusij bkl vertinama kaip vidutinio sunkumo. Iki iol i ligonini irayti 80 pasveikusi asmen. Atnaujinta 10.42 Vokietijoje ufiksuotas ukreiamumo COVID-19 augimas Vokietijos valdia antradien prane, kad alyje pradjo augti ukreiamumo COVID-19 lygis. iuo metu deimt serganij vidutinikai ukreia tok pat skaii moni. Anksiau baland is rodiklis buvo maesnis: deimt serganij ukrsdavo apie septynis mones. Nuo epidemijos pradios Vokietijoje dl COVID-19 sukelt komplikacij jau mir 5,9 tkst. moni. Atnaujinta 10.15 Estijoje nuo gegus vl bus leidiama sportuoti lauke, lankyti muziejus po atviru dangumi Estijoje nuo gegus 2 dienos lankytojus vl priims muziejai po atviru dangumi ir lauko parodos, taip pat bus atauktas draudimas usiimti sportine veikla lauke, pirmadien prane visuomeninis transliuotojas ERR. Sportin veikla bus leidiama su slyga, kad ja usiims ne didesn nei deimties mon grup ir bus laikomasi taisykls 2+2, t. y., sportuoti su lauko treniruokliais vienu metu gals ne daugiau dviej asmen ir tarp j turs bti ilaikomas maiausiai dviej metr atstumas. ie apribojimai netaikomi drauge sportuojantiems vienos eimos nariams.Sportins veiklos organizatoriai privals pasirpinti dezinfekantais, taip pat dezinfekuoti sporto rang. Muziejai po atviru dangumi ir lauko parodos priims lankytojus ne didesnmis kaip deimties asmen grupmis. Tarp lankytoj taip pat turs bti ilaikomas bent dviej metr atstumas. Paslaugos teikjai turs utikrinti galimyb lankytojams dezinfekuoti rankas. Parodos udarose patalpose, esaniose muziej po atviru dangumi teritorijose, lankytoj kol kas nepriims. Nustatyt reikalavim nesilaikantiems organizatoriams ar paslaug teikjams bus skiriamos 2 tkst. eur baudos. Atnaujinta 09.41 Pranczija ruoiasi pristatyti ijimo i karantino plan Pranczija antradien atskleis savo planus gegus 11 dien ataukti eias savaites trukus visuotin karantin, vest dl koronaviruso pandemijos. Vyriausyb ketina ir toliau neleisti veikti kavinms bei restoranams, bet nori atidaryti mokyklas, nors pastarasis planas sukl alyje kontroversij. Atnaujinta 09.17 Latvija kit savait sprs, ar velninti karantino apribojimus Latvija kit savait sprs dl laipsniko karantino apribojim velninimo, paskelb Latvijos premjeras Krijanis Karinis. Pasak jo, tai, ar velninti dl koronaviruso protrkio vestus apribojimus, sprs Ministr Kabinetas, gavs atitinkamus krizs valdymo pareign pateiktus velninimo scenarijus. Tarp galim silym reikalavimas, kad gyventojai vieose vietose dvt veido kaukes. Tikims tolesni ingsni plano. Kit savait bus priimti konkrets sprendimai, kad visi inot, kas bus po gegus 12 d., kalbjo K. Karinis. Jo teigimu, karantinas bus velninamas etapais, nes koronavirusas vis dar nra veiktas ir nra irasti vaistai ar vakcina nuo COVID-19. Latvijoje iki iol patvirtinta 818 COVID-19 atvej ir 13 miri nuo ios ligos. Palyginti su kitomis alimis, mes atrodome labai gerai. Taip yra dka vis ms bendradarbiavimo. Ms pastangos duoda vaisi, teig Latvijos premjeras. Latvijoje paskelbta valstybin nepaprastoji padtis, dl koronaviruso protrkio sustabdyta didel dalis ekonomins ir socialins veiklos. Atnaujinta 08.52 Japonijos medikai: surengti olimpiad be vakcinos gali bti nerealistika Japonijos medik asociacijos vadovas antradien pareik, kad olimpines aidynes bus sunku organizuoti neturint veiksmingos vakcinos nuo koronaviruso. Tikiuosi, kad vakcinos ir vaistai bus sukurti kuo greiiau, sak Yoshitake Yokokura. Japonija ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) sutar dl koronaviruso pandemijos atidti 2020-j Tokijo vasaros aidynes iki kit met liepos. Japonijoje paskelbta mnesio trukms nepaprastoji padtis, nes visoje alyje spariai plinta infekcija, o ligoninms sunku dorotis su pacient srautu. Y. Yokokura nepatikslino, ar jis nepritaria galimybei rengti olimpiad neturint vakcinos. iuo metu svarbiausias dalykas yra epidemiologin padtis. Net jei infekcija bt valdoma tik Japonijoje, vis tiek bt sunku surengti aidynes, nebent pandemija usibaigt ir likusiame pasaulyje, nurod asociacijos prezidentas. Atnaujinta 08.23 Balandio 27 d. 11 valandos Lietuvos laiku duomenimis, pasaulyje buvo uregistruoti 2 878 196 infekuotieji ir 198 668 mirusieji. Usikrtusij skaiius per par padidjo 85 530, o mirusij 4 982. Daugiausia infekuotj ir mirusij Europoje: atitinkamai 1 359 380 ir 122 525. Per pastarsias 24 valandas usikrtusij skaiius ten iaugo 29 659, o mirusij 2 307. iaurs ir Piet Amerikoje koronavirusu usikrt i viso 1 140 520 moni, mir 58 492. Pagal usikrtusij per par skaii (45 674) is regionas lenkia Europ, ir mirusij per 24 valandas ten taip pat daugiau (2 453). Kaip rodo PSO paskelbta informacija, dagiausia usikrtimo atvej tenka Jungtinms Valstijoms 931 698. Toliau eina Ispanija (207 634), Italija (197 675), Vokietija (155 193), Didioji Britanija (152 844), Pranczija (123 279), Turkija (110 130), Iranas (90 481), Rusija (87 147) ir Kinija (84 341). Prajusi met pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidjs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrkis iplito daugum pasaulio ali. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija j pripaino pandemija. Jungtinse Valstijose per prajusi par ufiksuoti dar 1 303 usikrtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, o patvirtint usikrtimo atvej skaiius artja link milijono, rodo vl pirmadien paskelbti Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys. Pirmadien 20 val. 30 min. vietos (antradien 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku JAV buvo patvirtinti 56 144 mirties ir 987 022 usikrtimo atvejai. Maiausiai 111 109 mons laikomi pasveikusiais nuo COVID-19. Palyginti su sekmadieniu, nauj miri skaiius beveik nepasikeit, taiau pirmadien mir gerokai maiau moni nei etadien, kai ufiksuoti 2 494 mirties nuo COVID-19 atvejai. Daugiau valstij pirmadien pradjo velninti karantino apribojimus dl koronaviruso, taiau pareignai teig, kad Niujorkas Amerikos ekonominis variklis ir COVID-19 epicentras neskuba sekti j pavyzdiu, nes hospitalizacijos rodikliai vis dar yra aukti. Koloradas, Minesota, Misisip ir Tenesis prisijung prie valstij, kurios suvelnino apribojimus, bet Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo teig, kad jis ketina pratsti izoliavimo priemones labiausiai nukentjusioms vietovms. Niujorkas yra labiausiai nuo koronaviruso nukentjusi JAV valstija: COVID-19 patvirtinta beveik 292 000 moni, daugiau nei 17 300 moni mir. Tuo metu prezidentas Donaldas Trumpas sak, kad tikisi, jog daugelis JAV mokykl bus atidarytos dar iki i mokslo met pabaigos. Net jei tai bt labai trumpam laikui, manau, kad tai bt geras dalykas, pareik jis urnalistams.
Other News by This Author
Smurtas artimoje aplinkoje neaplenkia ir „elito“, tačiau prabilti stabdo visuomenės abejingumas - LRT
Tai, kad smurtaujama tik tam tikro socialinio sluoksnio šeimose, – mitas, tvirtina LRT.lt kalbintos pašnekovės. Anot jų, ir aukščiausio socialinio sluoksnio šeimose smurtaujama, o kai kurie atvejai baigiasi net mirtimi. Tačiau smurto aukoms sunku apie tai kal…
Tai, kad smurtaujama tik tam tikro socialinio sluoksnio eimose, mitas, tvirtina LRT.lt kalbintos panekovs. Anot j, ir aukiausio socialinio sluoksnio eimose smurtaujama, o kai kurie atvejai baigiasi net mirtimi. Taiau smurto aukoms sunku apie tai kalbti, jos baiminasi visuomens reakcijos. Kad smurtas nesirenka socialinio sluoksnio, parodo ir tai, kad kiek anksiau nei prie savait dl smurto artimoje aplinkoje policijos pareignus kreipsi nualintojo prezidento Rolando Pakso sutuoktin Laima. Taiau ikiteisminis tyrimas nepradtas, o tai pareignai argumentuoja tuo, kad L. Paksien nera pareikimo. Pasak Moter informacijos centro direktors Jrats eduikiens, mitas, kad smurtaujama tik tam tikro socialinio sluoksnio eimose, buvo sugriautas dar 1998 metais. Lietuva buvo viena i keli pasaulio ali, atlikusi viktimologin tyrim. Tyrimas labai aikiai parod: netiesa, jog smurtaujama tam tikro socialinio sluoksnio eimose. Galbt policij daniau kreipiasi emesnio isilavinimo asmenys, kadangi turintieji auktesn isilavinim, auktesnes pareigas turi daugiau baimi, kad bus atpainti. Jie policij kreipiasi reiau, o jei reikia pagalbos, daniau kreipiasi asmenikai, jau ne policij, o specializuotos kompleksins pagalbos centrus ar pagalbos ieko kitur, aikina Moter informacijos centro direktor. 1998 metais atliktas tyrimas parod, kad kas treia moteris Lietuvoje patiria savo artimiausio partnerio ar vyro fizin smurt. Anksiau sakydavo, kad labiau smurtauja kaimo vietovse gyvenantys mons, kitatauiai, o lietuviai jau tikrai savo mon nemua, pasakoja J. eduikien. Atliktas tyrimas paneig ir tai smurt patiria vairi socialini grupi mons. Vis dlto Vilniaus Moter nam vadov Lilija Henrika Vasiliausk tvirtina, kad dar vyrauja policijos pareign naratyvas, jog muasi tos eimos, kuriose vartojamas alkoholis, kurios patiria socialin atskirt. Taiau tai auk ir paios problemos sumenkinimas, sitikinusi panekov. Smurtaujama ir aukiausiuose visuomens sluoksniuose Kaip jau skelbme kiek anksiau, dl smurto artimoje aplinkoje policijos pareignus kreipsi nualintojo prezidento R. Pakso mona Laima. Taiau ikiteisminis tyrimas nepradtas: pareignai argumentuoja tuo, kad L. Paksien nera pareikimo. Policijos atstovai LRT.lt sako, kad iuo metu sprendimas dl ikiteisminio tyrimo nepriimtas, nes negauta pakankamai duomen, kad buvo padaryta nusikalstama veika. vykio aplinkybs tikslinamos. Tok pareign sprendim kritikuoja L. H. Vasiliausk. Anot jos, jei moteris skambina Bendrosios pagalbos centr ir sako, kad jos sutuoktinis girtas ir muasi, tai akivaizdu, jog ji patiria smurt: Pareignai yra smurtautojo pusje, o ne aukos ji jau padar pareikim, kai paskambino 112. Taiau toki atvej daugiau. Kiek skaitme pirmuose laikrai puslapiuose apie aukiausio visuomens sluoksnio nuudytas moteris? Vengiame pripainti, kad vieoje erdvje inomose porose taip pat smurtaujama, kad moterys patiria smurt. Tik iais atvejais moteriai dar sunkiau ivieinti smurt, ji pagrstai baiminasi visuomens reakcijos. Kai vieojoje erdvje prabilo dainininks, kai jos apsisprend ivieinti chronik smurt, kiek jos sulauk pikt visuomens reakcij, pasityiojim. Visuomen, institucijos nepasak, kad tai yra nusikaltimas, neapgyn j, mes negirdjome apie realias bausmes smurtautojams. Jei vieumoje matomi mons kreipiasi dl patiriamo smurto, grsm turi bti padauginama bent kubu, tvirtina L. H. Vasiliausk. Ji primena, kad anksiau viena vieojoje erdvje inoma politik buvo ilgai matoma su smurto ymmis ant veido. Apie patiriam smurt inojo ir jos partijos nariai, ir darboviet, taiau visi suko akis al ir nedrso sikiti, apgailestauja Vilniaus Moter nam vadov. is smurtavimo atvejis baigsi moters nuudymu. Panekov primena, kad vieojoje erdvje vis pasirodo informacijos apie tarp visuomenje inom por vykstant smurt, apie garsi ir skming moter patiriam smurt. Jei niekas nesiki, smurtas artimoje aplinkoje stiprs ir gali baigtis nuudymu, todl policijai silyiau isiimti vak i aus, ypa kai kalba eina apie visuomenje inomus mones, nes statymai galioja visiems. (...) Moterims pavojingiausia vieta yra namai, imtis veiksm ragina L. H. Vasiliausk. Smurtas artimoje aplinkoje nuraomas kaip buitinis konfliktas J. eduikien iskiria, kad, ufiksavus smurto artimoje aplinkoje atvej, auka neprivalo rayti pareikimo, ikiteisminis tyrimas turt bti pradedamas policijos iniciatyva. Vis dlto, apgailestauja ji, policija geriau atpasta fizin smurt, kai mato aikius fizinius sualojimus, taiau, jei auka kenia nuo psichologinio smurto, policija ne visada j atpasta. Tokiais atvejais smurtautojas neretai paliekamas savo gyvenamojoje vietoje, o jei ir iveamas, jau po 48 valand arba dar anksiau sugrta atgal namus, tvirtina Moter informacijos centro direktor. Pasak jos, tokiais atvejais taikomos netinkamos kardomosios priemons. L. H. Vasiliausks teigimu, primusi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje statym, valstyb sipareigojo sikiti ir padti nukentjusiam asmeniui isivaduoti i smurtini santyki. Taiau, pasak jos, gyvename konservatyvioje ir patriarchalinje visuomenje, todl neretai smurtas artimoje aplinkoje nuraomas kaip buitinis konfliktas, atsiranda aukos kaltinimas. Smurtas artimoje aplinkoje yra lyi nelygybs iraika ir kratutin moter diskriminacijos forma, todl sveika visuomen turi bti nukentjusiojo asmens pusje, akcentuoja Vilniaus Moter nam vadov. Ji pabria, kad patyrus smurt sunku apie tai kalbti, nes, aukai pavieinus nusikaltim, padidja tikimyb, kad ji gali bti rimtai sualota ar net nuudyta. Karantino metu isivieino senos problemos Policijos departamento duomenimis, Lietuvoje vedus karantin ikvietim dl smurto artimoje aplinkoje padaugjo 20 procent. Vis dlto, kaip LRT.lt informuoja policijos atstovai, pradt ikiteismini tyrim mastai nepadidjo. Pasak L. H. Vasiliausks, tai, kad karantino metu policija sulaukia daugiau praneim dl smurto artimoje aplinkoje, reikt irti kaip senos problemos isivieinim. Karantino metu auka vis laik bna kartu su smurtautoju, todl daniau nukenia. Tok ry galima matyti ir kitais atvejais, sitikinusi panekov. Pastebdavome, kad liepos mnes, jau nuo gegus mnesio, kai prasideda darbai daruose ir soduose, sumaja kreipimsi dl smurto artimoje aplinkoje, nes auka gali bti kitoje vietoje nei smurtautojas. Per visas didisias ventes vl bna didiulis plsteljimas, pastebi Vilniaus Moter nam vadov. Vis dlto karantino metu, daugiau laiko leidiant kartu su smurtautoju, sunkiau kreiptis pagalbos. Moterys jauia didesn baim, nes smurtautojas sdi kartu namuose. Aukoms yra apribotos galimybs paskambinti, todl karantino metu sunkiau prisikviesti pagalb smurtautojas visada namuose, aikina J. eduikien. 60 proc. nukentjusij nesikreipia niekur Pasak J. eduikiens, prie daugiau nei 20 met, 1998 metais, atliktas tyrimas parod, kad dl smurto artimoje aplinkoje kreipiasi apie 11 proc. vis nukentjusij. Remiantis prajusi met apklausos duomenimis, dl patirto smurto policij kreipiasi 14 proc. nukentjusij. Prajo daugiau kaip 20 met, o tik trimis procentais daugiau nukentjusij kreipiasi policij. Pagal praeit met apklausos duomenis, madaug 60 proc. niekur nesikreipia nei policij, nei pagalbos centrus, nei draugus. Kai policija diaugiasi, kad maja praneim, a visai nesidiaugiu, nes tai tik parodo, kad mons vis dar bijo kreiptis pagalbos. (...) 60 proc. nesikreipia jokios pagalbos ir taip gyvena arba taip ir supranta gyvenim jei j eimoje buvo smurtaujama, tai jie perima tok model, mano, kad tai yra normalu, apgailestauja J. eduikien. L. H. Vasiliausk prisimena vienos moters istorij, kai ji du kartus nukentjo nuo savo sutuoktinio, ant jos kno matsi mlyns, buvo pristatyta teismo medik payma, liudininkai taip pat mat patiriam smurt, taiau policija nesim ikiteisminio tyrimo ir nepareik joki kaltinim. Nors moteris buvo oficialiai pripainta nukentjusija, smurtavusiam jos partneriui tarimai nebuvo pareikti, nepaisant pakartotinio kreipimosi prokuratr, skundiant policijos veiksmus. Vis dlto, sutinka L. H. Vasiliausk, yra labai pozityvi atvej, kai policijos pareignai rimtai iri savo pareigas ir padeda smurto aukoms. Pastaruoju laiku tokia tendencija stiprja buvo priimtas viltingai nuteikiantis Policijos generalinio komisaro apraas, reglamentuojantis pareign veiksmus smurto artimoje aplinkoje atvejais, sako panekov. Koki veiksm imasi policija? Policijos departamento atstov komentare portalui LRT.lt raoma, kad pareignai, kurie reaguoja vyk ir atvyksta vykio viet dl gauto praneimo apie smurt artimoje aplinkoje, nustato vykio aplinkybes. Nustaius nusikalstamos veikos poymi, nedelsiant pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tais atvejais, kai duomen pradti ikiteismin tyrim neutenka ir btina patikslinti vykio aplinkybes, policijos pareignas atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksni vertinim. Nustaius smurto artimoje aplinkoje rizik arba gavus raytin smurt patyrusio asmens praym skirti laikinsias apsaugos utikrinimo priemones, nedelsiant kreipiamasi apylinks teism su praymu skirti asmens apsaugos utikrinimo priemones. Nepasitvirtinus praneimui apie smurt artimoje aplinkoje, taiau pirmo patikrinimo metu nustaius, kad buvo konfliktas, nesukls pasekmi, utraukiani baudiamj ar administracin atsakomyb, organizuojamas pakartotinis aplinkybi patikrinimas. Nepasitvirtinus praneimui apie smurt artimoje aplinkoje, konstatuojama, kad informacija nepasitvirtino. Kaip raoma Policijos departamento atsakymuose, apie smurt patyrus nepilnamet policija nedelsdama informuoja specializuotos pagalbos centr, teikiant pagalb vykio vietos teritorijoje. Jei smurt patyr arba smurto artimoje aplinkoje liudininku buvo vaikas, policija nedelsdama informuoja vaiko teisi apsaugos skyri pagal vykio viet. Policijos pareignai atskiria galimai smurt patyrus asmen nuo smurtu tariamo asmens, utikrina, kad is negalt daryti takos grasinti ar kitaip bandyti paveikti. Jei smurtu artimoje aplinkoje tariamas asmuo kelia grsm asmens sveikatai ar gyvybei, o kitomis priemonmis nra galimybs utikrinti galimos smurto aukos apsaugos, smurtu artimoje aplinkoje tariamas asmuo gali bti pristatytas policijos staig. Smurt patyrs mogus informuojamas, kad su juo susisieks specializuotos pagalbos centras, jis suteiks pagalb. mogui teikiama informacin mediaga, kurioje nurodytas psichologins pagalbos telefono numeris, toje teritorijoje veikianio specializuotos pagalbos centro kontaktin informacija ir kita raytin informacija apie pagalb smurt patyrusiems asmenims. Anot policijos atstov, pareignai imasi priemoni, kad per trumpiausi laik bt atliktas ikiteisminis tyrimas ir utikrinta smurt patyrusio asmens apsauga. Visais atvejais per 48 valandas kreipiamasi ikiteismin tyrim kontroliuojant prokuror dl kardomosios priemons sumimo ar pareigojimo gyventi skyrium nuo nukentjusiojo, nesiartinti prie nukentjusiojo ariau nei nustatytu atstumu.
Panorama. Kreivė plokštėja, bet mirčių daugėja: koronavirusas Lietuvoje pasiglemžė dar tris gyvybes - LRT
Ved.
Popiet Lietuvoje ufiksuota 44-oji mirtis nuo koronaviruso. Nacionalinio visuomens sveikatos centro teigimu, virusas patvirtintas etadien Kauno klinikinje ligoninje mirusiam Vilkavikio rajono gyventojui. Tai treias mirties nuo COVID-19 atvejis, apie kur praneta iandien. Dar du atvejai patvirtinti Klaipdoje, visi mirusieji priklaus rizikos grupei. Per par Lietuvoje nustatyta 11 nauj ligos atvej, i viso nustatyti 1449 susirgimai koronavirusu, taip pat skelbiama apie 474 pasveikusius asmenis. velnjanios karantino slygos suteikia ans atsigauti daliai verslo nuo iandien pradjo veikti lauko kavins, kirpyklos, kai kurie sporto aiktynai. Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino rekomendacijas staigoms, organizacijoms bei monms nurodoma ir toliau dirbti i nam, o reikalui esant biuruose turi bti utikrintos grietos saugumo priemons. Sveikatos apsaugos ministras sako, kad maa tikimyb, jog gegus 11-j karantinas bt atauktas. Koronavirusas sisuko socialins prieiros ir globos staigas. Antavili pensionate patvirtinti 2 infekcijos atvejai, izoliuotis isisti 8 darbuotojai. Planuojama itirti 91- staigos gyventoj. Dar vienas atvejis patvirtintas uostamiestyje gyvenaniam socialinio darbuotojo padjjui, paslaugas teikusiam namuose. O koronavirusu usikrt Klaipdos hospiso pacientai ikeliami nebus, j bkl, teigiama, dl COVID-19 neblogja. Ne tik Lietuva, kai kurios kitos Europos alys taip pat velnina karantin. Tarp j Vokietija, kur sigaliojo papildoma saugumo priemon reikalavimas kaukes dvti vieajame transporte. Nuo kitos savaits ribojimus velnins Italija, ilgiausiai karantine gyvenanti alis Europoje. Taiau vliau nei kitos Europos alys apribojimus paskelbusi Jungtin Karalyst kol kas to daryti neketina baiminasi antros pandemijos bangos. Medicinos darbuotoj diena iemet kitokia. Ligonini personal stebino aktoriai, dainininkai, suorganizav koncertus gydymo staig kiemeliuose. Visoje alyje dkojama iuo metu patiems svarbiausiems dirbantiems prieakinse koronaviruso linijose. Dl padkos u sunk darb pried iki 100 proc. medicinos darbuotojams Vyriausyb turt sprsti treiadien. Socialdemokrat partijos valdyba nusprend nutraukti Seimo opozicini frakcij bendradarbiavimo susitarim. Pasak partijos pirmininko Gintauto Palucko, sprendim nebetsti bendradarbiavimo su Tvyns sjungos-Lietuvos krikioni demokrat ir Liberal sjdio frakcijomis paskatino tai, kad iuo metu reikia konstruktyvaus oponavimo, o ne politini rieten. Konservatoriai teigia, kad is socialdemokrat ingsnis opozicijos veiklos niekaip nepaveiks. Advokat taryba nerimauja, kad tyrime dl es daryto spaudimo Specialij tyrim tarnybos (STT) direktoriui tarim sulauk advokatai galjo bti neteistai persekioti, paeistos j teiss. Todl reikalaujama pavieinti informacij, kuria es galbt buvo antauota STT. Vienas i tarim sulaukusi advokat Giedrius Danlius pats kreipsi prokurorus, kad ie itirt ar STT nepiktnaudiauta tarnyba. Suvelninus karantin darb atnaujino vaik dareliai. juos priimami vaikai, kuri abu tvai negali dirbti nuotoliniu bdu ir pristato paymas i darbdavio. Vilniuje ir Klaipdoje kol kas toki labai nedaug. O Kaune ir Panevyje norinij lankyti darelius praym kol kas i viso negauta. Piet Korja spja atsargiai vertinti praneimus dl es lubuojanios iaurs Korjos lyderio Kim Jong Uno sveikatos ar jo galimos izoliacijos dl koronaviruso. Seulas sako neufiksavs kaimyninje alyje jokio neprasto judjimo ir teigia, kad Kim Jong Unas yra gyvas ir sveikas. tarim dl iaurs Korjos lyderio sveikatos kilo, kai jis balandio viduryje nepasirod svarbios vents renginiuose. Praeit savait Piet Korjos iniasklaida paskelb, kad Kim Jong Unui atlikta sudtinga irdies operacija, o es siekiant ivengti koronaviruso infekcijos jis izoliuotas kurorte kalnuose. Taiau Piet Korjos valdia ireik abejones dl toki praneim patikimumo, pabrdama kad iniasklaidos linksniuojama ligonin neturi pajgum toki operacij atlikti. Kai kurioms pandemijos pakirstoms pramons akoms praant nuolaid dl aplinkosaugos, apie 60 dideli Vokietijos kompanij atviru laiku kreipsi alies valdi ragindamos to nedaryti ir susieti ekonomin param pramonei su sipareigojimais klimatui. Nuo iandien duris atvrus daliai bibliotek, j darbuotojai vos spja suktis ir dalyti per karantin susikaupusius usakymus bei registruoti naujus pageidavimus. Bibliotekininkai pastebi, kad per karantin namuose lik mons skaito kur kas daugiau, tad populiariausios literatros eils nutso keliems mnesiams priek. Nuo iandien velninant karantin darb gali pradti ir muziejai. Taiau to daryti neskuba. Pasak nacionalini muziej vadov, atverti duris reikia atsakingai, tam reikia pasiruoti, todl i savait dar liks udaryti. Vilniuje veikiantis MO muziejus taip pat lieka udarytas, kol pasibaigs karantinas ir skelbia palaikymo akcij Bilietas ateit. U kiekvien nupirkt biliet tiek pat j padovanos Lietuvos medikams. Artro Areimos teatras iplatino atvir laik, kuriame sako, kad Kultros ministerijai nefinansavus teatro veiklos 2020 m. arba usidarys, arba nordamas ilikti ir ilaikyti teatr prays irov paramos. Ved. Marijus iedas.
Veryga: tikimybė dėl karantino atšaukimo jau gegužės 11 dieną – minimali - LRT
Lietuvoje nuo koronaviruso mirė dar du žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga spaudos konferencijoje ragino nesitikėti, kad gerėjant serg…
Lietuvoje nuo koronaviruso mir dar du mons, pirmadien prane Nacionalinio visuomens sveikatos centro Vilniaus departamento vadov Rolanda Lingien. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga spaudos konferencijoje ragino nesitikti, kad gerjant sergamumo statistikai karantinas alyje bus atauktas jau gegus pradioje. Paaikjo dar dvi mirtys Klaipdoje, spaudos konferencijoje sak R. Lingien. I viso Lietuvoje nuo koronaviruso mir 43 mons. alyje nustatyti 1449 COVID-19 atvejai, 474 asmen pasveiko. Anot R. Lingiens, vieno i mirusij Klaipdoje gyvyb ugeso namuose, kitas mir ligoninje, taiau j taip pat buvo atvetas ligai progresuojant. Jos teigimu, iuo metu ligoninse guli 129 koronavirusu usikrt pacientai, i j 16 yra reanimacijoje. Plaui ventiliacija taikoma eiems monms, 25 gydomi su deguonies kaukmis. Pastaruoju metu epidemin kreiv ploktja, kasdien nustatoma vis maiau atvej, o nustatomi atvejai susij su konkreiais idiniais, sak NVSC atstov. Pasak jos, pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojama daug besimptomi ligos form, kurios iaikinamos atliekant profilaktinius tyrimus. alyje taip pat nemaai eimini koronaviruso idini. Karantino slygos Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad nepaisant gerjanios sergamumo statistikos tikimyb, jog karantinas bus atauktas po gegus 11 dienos, yra minimali. Vyriausyb prajusi savait prats karantin iki ios datos. Tikimyb, kad karantinas bus atauktas gegus 11 dien, yra minimali ir labai nedidel, teig ministras. Karantinas reikia daug plaiau nei tik parduotuvi veikl, ijim viej erdv. Tai tam tikros ir izoliacijos, ir saviizoliacijos, ir tikrinimo, ir judjimo slygos. Net neinau kas turt atsitikti, kad gegus 11 dien visos karantino slygos bt atauktos, pridr jis. A. Veryga sak, kad net ir pasibaigus koronaviruso epidemijai monms teks saugotis, pavyzdiui toliau laikytis rank ir asmens higienos: Koronavirusas nra vienintelis virusas ms visuomenje. <...> Yra ir tas pats gripas, kurio epidemija skelbiama kasmet. Ministras taip pat prane, kad Vyriausyb treiadien leis ligonines guldyti ir kitus, ne tik koronavirusu usikrtusius pacientus. Planini sveikatos prieiros paslaug atvrimas i pradi planuotas gegus 4 dien, bet jis gali bti atlaisvintas, teig A. Veryga. Anot jo, atnaujindamos planines paslaugas ligonins turs pasiruoti lov rezerv kovai su COVID-19, jeigu atvej skaiius vl iaugs, taip pat laikytis kit saugumo slyg. Tai bs ikis staigoms, bet a tikiu, kad sprendimas bus priimtas jau treiadien, tvirtino ministras. Planins procedros gydymo staigose galt bti atnaujintos nuo kitos savaits Planins procedros gydymo staigose galt bti atnaujintos nuo kitos savaits, taiau galutin sprendim treiadien priims Vyriausyb, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dl termin, tai man sudtinga pasakyti, preliminarus silymas buvo gegus 4 diena, bet gali bti, kad bus apsisprsta ir dl kakokio ankstesnio termino, A. Veryga. Anot jo, svarstoma atnaujinti didij dal planini paslaug. Taiau teikiant jas ligoninse, pirmiausia, turs bti atsivelgiama btinyb ilaikyti lov rezerv koronavirusu sergantiems pacientams. Tada likusias lovas bus galima planuoti planiniam pacient stacionarizavimui. Bus ir daugiau vairi reikalavim infekcij kontrols ilaikymas, tam tikras derinimas su Nacionaliniu visuomens sveikatos centru t infekcij kontrols priemoni, nurod A. Veryga. Kalbant apie specialist konsultacijas, staigos privals susiplanuoti, kiek j gali atlikti, kad ilaikyt tam tikrus intervalus tarp pacient, kad bt galima ir patalpas ivdinti, ir dezinfekuoti tai, k bti dezinfekuoti, ir susitvarkyti registracij taip, kad pacientai nesibriuot, pridr jis. Anot ministro, apie planines odontolog paslaugas iame etape nra kalbama. Esame gav labai daug odontolog laik, krepimsi su praymu kol kas neatnaujinti it paslaug, nes tai yra labai auktos rizikos aerozolius generuojanios paslaugos. (...) Odontologas turt apsirengti piln apsaugos kostium, nes kitais bdais jam apsisaugoti bt labai sudtinga. Kitaip tariant, jis turt bti apsirengs taip, kaip COVID-19 reanimacijoje dirbantis medikas. Tada jis galt jaustis saugus, kalbjo ministras. Kartoji koronos linija 1808 dirbs trumpiau Majant besikreipianij srautams, trumpinamas Kartosios koronos linijos darbo laikas. Iki iol vis par linijoje 1808 budjusi gydytoj ir savanori komanda dirbs trumpiau nuo 8 iki 23 val., nurodoma praneime spaudai. Toks sprendimas priimtas pasitarus su ekspertais. A. Verygos, Kartosios koronos linijos darbo laikas trumpinamas atsivelgiant besikeiiani situacij dl koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo alyje ir linij 1808 besikreipianij skaiiaus. iuo metu tokio poreikio, kad Kartojoje linijoje dirbantys medikai ir savanoriai budt ir naktimis, jau nebeturime. Naujasis darbo reimas ir toliau leis utikrinti reikiam pagalb visiems skambinantiesiems, sako ministras A. Veryga.
Other News Republic Of Lithuania
F. Capello įspėjo L. Martinezą nesikelti į „Barceloną“ - https://m.eurofootball.lt/
Vienas garsiausių pastarųjų dešimtmečių Italijos trenerių Fabio Capello mano, kad Milano „Inter“ puolėjas Lautaro Martinezas...
Vienas garsiausi pastarj dešimtmei Italijos treneri Fabio Capello mano, kad Milano „Inter“ puoljas Lautaro Martinezas turt gerokai pasvarstyti, ar jam verta išvykti „Barcelon“ komand. Jau kur laik sklando pranešimai, kad 22-ej argentinietis ateinani vasar paliks „Serie A“ klub. „Jo vietoje aš likiau „Inter“, nes Barselonoje jis taps atsarginiu futbolininku“, - „Gazzetta dello Sport“ aiškino specialistas. Tiesa, anot italo, dar neaišku, ar „Barcelona“ apskritai sugebs pasitaškyti aidj turguje. „Man atrodo, kad Ispanijoje vienintel Madrido „Real“ ekip netakojo koronaviruso pandemija. „Barcelona“ ir „Atletico“ komandos labai nuo jos nukents ir futbolinink turgus pasikeis. Sugršime daug realesnius skaiius, o protingi treneriai turs pagerinti sistem. Egotizmas gali bti mirtinas“, - sak F. Capello.
Po „nunešto“ pareigūnų automobilio greitkelyje – naujos detalės - Kauno diena
Ai u tai, kad esu gyvas „Galiu sakyti, kad mane prikl iš numirusij, – apie RKL Terapijos klinikos gydytojus ir slaugytojas kalba Garliavoje gyvenantis 71- K. Jankus. – Jau buvau aname pasaulyje, galiu papasakoti, kaip ten viskas. Ne, ten nereikia skubti, geriau dar pabti ia. Ai ligonins personalui, kad šiandien aš gyvas, kad vaikštau, kalbu, galiu pasdti prieš saul kieme ant suolelio, paimti mon u rankos.“ „Nuostabi gydytoja Rta Nutautien. Ir ta puiki rezident, kuri visada mane pasitinka, juokiasi, klausinja, kai atvaiuoju pasitikrinti... Kas ia su ta mano atmintimi, neprisimenu vardo (vidaus lig rezident Veslava Baviršait – red. past.). Ir slaugytojos! Man labai pasisek, kad pakliuvau pas šiuos medikus, ši ligonin“, – sako ponas Kazimieras. Vidaus lig rezident Veslava Baviršait „Trksta odi išreikšti ms dkingum gydytojai R. Nutautienei ir visam personalui u sugrint gyvenim vyr, – susijaudina Audron Jankuvien. – Respublikin Kauno ligonin mums visada bus stebuklo vieta.“ Buvo geleins sveikatos Kazimieras ir Audron sdi savo nam kieme, stebdami, kaip laksto kalait Mirta, pasakoja apie sunki, ilgai nediagnozuot lig, ir daugyb kart taria „ai“ RKL medikams. Jei prieš keliolika met K. Jankui bt kas nors pasaks, kad ligonin jis vadins vos ne šventa vieta, vyras tikriausiai bt tik numojs ranka. Kazimieras buvo tikras stipruolis. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kvedys, anot jo, per savo darbo metus apavs ir aprengs daugyb Kauno ir Kauno rajono policinink, dalyvaudavo darboviets spartakiadose, boksavosi, kilnojo svarsius („Ne profesionalas, bet pirma vieta Lietuvoje vis dlto!“). iem jis maudydavosi eketje. „Aš sddavau mašinoje ir irdavau, kaip jis pkšteli ledin vanden. Siaubas!“ – prisiminusi juokiasi A. Jankuvien. Taiau artjant 70-ajam jubiliejui, K. Jankaus sveikata sušlubavo. Ir labai stipriai. Kas dien – vis blogiau Kart, grusi namo, A. Jankuvien rado savo vyr parkritus ant grind. „Kazimieras nesikl, – prisimena ji. – Puoliau klausinti, kas atsitiko, o jis tik atsak, kad labai skauda klub.“ Vienos Kauno ligonini traumatologams diagnozavus l, K. Jankaus klubas buvo operuotas. Iškart po operacijos, dar ligoninje, prasidjo epilepsijos priepuoliai. „Vyras naktimis pradjo sapnuoti pabaisas, besitaikanias j pasmaugti, – pasakoja ponia Audron. – Dien vaikšiodavo apdujs, sak, kad jam sunku mstyti, pinasi odiai, vaizdai, kad visai nieko neatsimena. m trikti smon, vien j jau bijodavau palikti.“ Kazimieras pabuvojo dviejose gydymo staigose. Jam protezavo klubo snar, paskyr reabilitacij, atliko tyrim: kardiologini, neurologini, galvos smegen. Buvo padaryta ir plaui rentgenograma, bet gydytojai negaljo paaiškinti, dl ko kasdien prastja K. Jankaus sveikatos bkl. „Jis, be epilepsijos priepuoli, pradjo smarkiai dusti“, – vyr uklupusias negandas vardija A. Jankuvien. RKL diagnozuota liga Respublikin Kauno ligonin K. Jank atve greitoji – su deguonies kauke, komos bsenos. RKL logistika buvo tokia: Primimo-skubios pagalbos skyrius–Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius–Vidaus lig skyrius. Dvi savaites, praleistas RKL Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, Kazimieras vadina kelione po an pasaul, šalt ir tams. Tuo metu šiame, realiame, ligonins pasaulyje, ištisas paras budjo, verk, meld stebuklo mona, o RKL gydytojai dirbtiniu bdu ventiliavo paciento plauius, atliko tracheotomij. „Kad matytumte, kaip apie j šokinjo daktarai, sesuts, j padjjos. Sauskelnes keit, apiprausdavo, mans net neprileisdavo. Kaip šioje ligoninje viskas puikiai organizuota!“ – kalba A. Jankuvien. K. Jankui RKL buvo diagnozuota ltin obstrukcin plaui liga. „Gydytoja R. Nutautien mane pasisodino ir kaip studentei visk paaiškino, – prisimena moteris. – Papasakojo, kas vyksta, kai mogus suserga šia liga, kaip reiks su ja gyventi. Tai dl to, kad smegenims trko deguonies, j kamavo košmarai, haliucinacijos, streikavo širdis. Ir epilepsija dl to galjo prasidti, aš manau.“ Pasiilgo savo daktars „Pamau j atjung nuo dirbtinio plaui ventiliavimo, ištrauk tracheostomos vamzdel. Iš Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus perkl Vidaus lig skyriaus pulmonologijos poskyr. Mano vyras šioje ligoninje, kuri pateko beveik be gyvybs enkl, sugro gyvenim“, – sako A. Jankuvien. „inot, maniau, kad nebegalsiu kalbti, – prisimena K. Jankus. – Kai iš gerkls ištrauk t vamzdel, savait bandiau k nors ištarti, ir – nieko. Labai nusiminiau, galvojau, viskas, jau aš nebylys. Ir vien dien staiga kad surikau! Pats išsigandau. Nuo tada atgavau bals.“ Šiandien Kazimieras gali papasakoti savo istorij. Pasakyti: „Esu labai dkingas Respublikins Kauno ligonins medikams.“ Jis ir mona šiuos odius tar daugyb kart. „Greiiau pasibaigt tas karantinas, jau pasiilgome savo daktars. Kai išraš iš ligonins, pas gydytoj R. Nutautien lankoms ambulatoriškai. Jau seniai buvom. Vos tik leis, vaiuosime“, – patikino A. Jankuvien. Doc. dr. Diana aliaduonyt, Respublikins Kauno ligonins generalin direktor Serganiam mogui didel skm yra sutikti savo gydytoj, umegzti t ypating pasitikjimu, empatija ir pagarba grst ryš. „Mano gydytojas, mano slaugytojos, mano ligonin“ – tai be galo svarbs, motyvuojantys odiai ir medicinos personalui, ir gydymo staigai. Labai diugu, kad ponas K. Jankus savo gydytojus ir slaugytojas surado Respublikinje Kauno ligoninje, kad apie ms staig jis gali pasakyti: „Mano ligonin.“ Didiuojuosi medikais, padariusiais visk, kad išsaugot jo gyvyb. Kiekviena ms medik pergal ir nuoširdi paciento, jo artimj padka yra nekainojama dovana. Rta Nutautien, Respublikins Kauno ligonins Terapijos klinikos vadov Ltin obstrukcin plaui liga (LOPL) – viena pagrindini Lietuvos sveikatos problem, dl kurios daugja negalumo ir mirties atvej, didja gydymo išlaidos. LOPL vis daniau suserga jaunesni mons. Manoma, kad po dvej met LOPL taps treia pagal danum mirties prieastimi pasaulyje. Labai svarbu atkreipti dmes pirmuosius LOPL simptomus – kosul, skrepliavim, dusul dar ankstyvoje stadijoje, kad gydytojas pulmonologas laiku pradt gydym ir galt nuolat sekti paciento ligos raid. Ms ligoninje gydyto paciento problema buvo ta, kad jis atvyko su ryškiu kvpavimo nepakankamumu, kurio prieastis buvo laiku nediagnozuota ltin obstrukcin plaui liga, apsunkinta gretutini paciento lig (širdies nepakankamumas, metabolinis sindromas ir kt). Ši istorija laimingai susiklost todl, kad gydymo msi daugiadisciplin komanda, pradedant RKL Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriumi, kuriame pacientui taikyta dirbtin plaui ventiliacija, paskui komandinis darbas buvo tsiamas RKL Vidaus lig skyriaus pulmonologijos poskyryje. Mes visi diaugiams, kad ši istorija su laiminga pabaiga, ir linkime kuo geresns sveikatos pacientui ateityje. O mones, ypa rkanius ir dirbanius kenksmingomis slygomis, vos pajutus pirmuosius ligos simptomus, raginu nedelsiant kreiptis gydytoj pulmonolog. Liucija Jodinien, Respublikins Kauno ligonins Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedja Paskutin dešimtmet ne tik mi, bet ir ltini plaui lig gydymui plaiai naudojama dirbtin plaui ventiliacija (DPV). Danai DPV trukms numatyti negalime, ji tsiama pagal paciento bkl – nuo keli par iki mnesi. Jeigu numatoma paciento plauius ventiliuoti ilgiau, jam suformuojama tracheostoma (per chirurgiškai atvert ang kakle vedamas vamzdelis) ir ventiliacija tsiama per j. Pacientai ventiliacij per tracheostom toleruoja geriau, paprastai nereikia daug smon slopinani medikament, danai jie visai gali bti nutraukti. Jei sveikata yra gana gera, pacientai gali patys valgyti, bendrauti su personalu (gestais arba raštu) ir padti vykdant gydymo proces. Sudtingas procesas yra atjunkinimas (atpratinimas) nuo DPV aparato, ypa jei pacientas serga ltinmis ligomis. Ms pacientui DPV buvo taikyta penkiolika par per suformuot tracheostom, kol buvo išgydytas prasidjs plaui udegimas. Jis buvo gydytas tiksliniais antibiotikais (t. y. nustatyta udegim suklusi bakterija, laboratorijoje išauginta iš sekreto, paimto bronchoskopijos metu). Gydydami š ir kitus pacientus pasitelkiame daugiadisciplin komand. Gydymo procese aktyviai dalyvauja ne tik gydytojai anesteziologai-reanimatologai, anestezijos intensyvios terapijos slaugytojos, bet ir pulmonologai, kardiologai, kineziterapeutai, masauotojai bei fizins reabilitacijos gydytojai. Tik dl vis ši specialist sunkaus darbo pavyko pasiekti ger rezultat ir perkelti pacient Vidaus lig skyriaus pulmonologijos poskyr, o vliau skmingai išleisti namus.
Kaune imamasi strateginių sprendimų miesto biudžetui subalansuoti - Kauno diena
Mante, kad burokliai, morkos, cukinijos, kalafiorai ar saldiosios bulvs puikiai dera tik salotose? O kaip jums pasilymas – darovs desertui? Pabandykite daroves integruoti keksiukuose, kurie patiks tiek maiems, tiek dideliems. Darovs kepinius suminkština, suteikia natralaus saldumo, daugiau spalv, o svarbiausia – tokius kepinius pagaminti labai greita ir paprasta. „Kodl pomgis ledams, saldumynams ir blynams auga, o meil brokoliams, špinatams ir cukinijoms buvusi tokia pastebima, kai kdikiui buvo vieneri, ima ir išgaruoja? Ar tai aukljimo spraga, ar netinkamas pavyzdys? Aš manau, kad reikia nurimti ir negryti rankomis, nes situacij išsprsti gali tik skans receptai su darovmis. Visi vaikai (o ir ne tik vaikai!) mgsta keksiukus. Jei pras juos valgyti gausiai praturtintus darovmis, pamgs ir tai darys vis gyvenim. Svarbiausia bandyti ir kurti, nes niekad neinai, kuris receptas taps js šeimos mgstamiausias“, – teigia kulinarini knyg autor. Kodl verta darovmis praturtinti kepinius?
- Darovs suteikia minkštumo, purumo ir lengvumo.
- Kepiniams su darovmis paprastai reikia maiau riebal, nes kepimo metu jos išskiria vanden.
- Darovs suteikia natralaus saldumo, todl galite naudoti maiau pridtinio cukraus.
- Kepiniuose darovs beveik nejuntamos. Todl jeigu js maieji ali darovi nemgsta, galbt jas su pasimgavimu suvalgyt keksiuk formatu.
- Daroviniai keksiukai su vis grdo ruginiais miltais
- Šokoladiniai griki milt keksiukai su burokliais
- Keksiukai su morkomis, obuoliais ir saulgromis
Other world news
【武漢肺炎】全球逾300 萬人感染特朗普：認真調查中國| 立場報道 - 立場新聞
根據霍普金斯大學 (Johns Hopkins University) 的最新數字，全球累積感...
(Johns Hopkins University) (COVID-19) 300 3,040,709 211,099 988,189 56,255 9 337 17,303 291,996 (Andrew Cuomo) 15 (Bill de Blasio) 64 COVID-19 COVID-19 Alan Chiu
José Peseiro aplicará un sistema ofensivo para la Vinotinto - El Universal (Venezuela)
El técnico portugués asegura que implementará un esquema de ataque de cara a las eliminatorias de Qatar
Na R1 pri Nitre sa zrazilo päť áut, zomreli dvaja ľudia - MY Nitra
Pri nehode sa zrazilo päť motorových vozidiel.
Pri nehode sa zrazilo pä motorových vozidiel.27. apr 2020 o 23:03 TASR HOSOVÁ. Hasii v týchto chvíach zasahujú pri tragickej hromadnej nehode na rýchlostnej ceste R1. K zráke dolo na 58. kilometri v katastrálnom území obce Hosová. Pri nehode sa zrazilo pä motorových vozidiel. "Následkom nehody dve osoby na mieste svojim zraneniam podahli a dve osoby utrpeli zranenia rôzneho rozsahu. Na mieste udalosti zasahujú hasii z Nitry a zo Selenca," uviedla Katarína Krianová z Prezídia hasiského a záchranného zboru.
