Oficialiai pakrikštytas naujasis riedlenčių parkas

Lukiškių aikštėje atidarytas dirbtinis paplūdimys „Open Beach“ (nuotraukų galerija) - MadeinVilnius.lt

Negalintiems išvykti atostogų į užsienį arba nenorintiems grūstis pajūryje, Vilnius nuo šiandien siūlo alternatyvą – dirbtinį, visiems atvirą paplūdimį „Open Beach“ pačiame miesto centre, Lukiškių aikštėje. Vilniečiai ir miesto svečiai čia galės ne tik atsipū…

Negalintiems ivykti atostog usien arba nenorintiems grstis pajryje, Vilnius nuo iandien silo alternatyv dirbtin, visiems atvir papldim Open Beach paiame miesto centre, Lukiki aiktje. Vilnieiai ir miesto sveiai ia gals ne tik atsipsti po darb, pasideginti saulje ar paskaityti knyg, taiau ir didiuliame Telia pastatytame ekrane pairti kino, serial bei edukacini laid program. Tai Vilniaus atsakas karantino sukurtus ribojimus. Open Beach turi visus papldimiui bdingus atributus gultus, skius, papldimio tinklinio aiktel, persirengimo bdel ir net specialiai papldimiui pritaikytas darbo vietas su nemokamu internetu. Visi ribojimai sukuria naujas galimybes. Atostog sien uvrimas sukr galimyb ne tik atostogauti Vilniuje, bet ir naujai j atrasti. O tai, kad is papldimys atsiranda Lukiki aiktje, mums primena ir t didel diaugsm, kad galime vsti laisv. Gyvybs pilnas dirbtinis papldimys tai Vilniaus pareikimas apie laisvs pergal, sak meras Remigijus imaius. 1660 kv. m ploto papldimiui supilti panaudota 300 kubini metr smlio. Greta papldimio iki liepos pabaigos stovs didiulis ekranas, kurio transliacijomis rpinasi projekto partneris Telia kiekvien vakar ia bus rodomi iskirtiniai Telia TV filmai, serialai, koncertai, o dien Baltijos jros vaizdai. Sekmadieniai bus skirti vaikams ir eimoms tam numatyti specials animaciniai filmai bei veiklos papldimyje. Jau iandien (birelio 23 d.) Telia vasaros kinas rodys vien populiariausi i met film brit reisieriaus Guyaus Ritchieio juost Dentelmenai, birelio 24 d. eimos kvieiamos irti antrosios Mekiuko Pedingtono dalies. O artimiausiu metu Open Beach lankytojai gals irti tokius Oskarus pelniusius filmus kaip alioji knyga, Itraukti peiliai ar 1917, taip pat nekomercinio kino juostas, tokias kaip tarptautiniame Kan kino festivalyje Auksinei palms akelei nominuotas ital reieriaus Paolo Sorentino filmas Jaunyst, JAV reisieriaus Gus Van Santo komedija Nesijaudink, jis toli nenueis ar sakartvel reisieriaus Levano Akino juosta O tada mes okome. Vis transliacij program bus galima rasti svetainje www.openbeach.lt Open Beach papldim suprojektavo ir reng savivaldybs mon Grinda. Kovodama su karantinu miesto savivaldyb jau suteik laisv lauko kavinms ir pavert miest vienu dideliu restoranu. Ilstis Vilniuje jau kvieia projektas Atostogos Vilniuje, kuris kas antr savaitgal sostin paveria vis skirtinga usienio alimi. Liepos pradioje sostin virs ir viena didele meno galerija po atviru dangumi projektas Menas be stogo menininkams dovanoja 100 lauko reklamos stend, kuriuose nuo liepos 7 d. bus eksponuojami imto meninink darbai.

Lukiškių aikštė taps paplūdimiu su vaizdu į jūrą - MadeinVilnius.lt

Vilnius ir toliau kūrybiškai kovoja su karantino pasekmėmis – siekdama konkuruoti dėl turistų bei priartinti vilniečiams jūrą, nuo rytojaus sostinė visą vasarą turės savo smėlio pliažą pačiame miesto centre – Lukiškių aikštėje. Paplūdimio gultai, skėčiai, per…

Vilnius ir toliau krybikai kovoja su karantino pasekmmis siekdama konkuruoti dl turist bei priartinti vilnieiams jr, nuo rytojaus sostin vis vasar turs savo smlio plia paiame miesto centre Lukiki aiktje. Papldimio gultai, skiai, persirengimo bdel, papldimio tinklinio aiktel ir net jros vaizdas ekrane bei garsas visos detals pads kurti vasaros kurorto spd. Pietiniai Europos kurortai privr duris, o Baltijos jros papldimiai iemet bus pilni, todl skubame padti vilnieiams ir miesto sveiams ilskits Vilniuje. i vasar Vilnius virs kurortu, tuo galsite sitikinti jau rytoj, teigia Vilniaus meras Remigijus imaius. 1660 kv. m ploto papldimys ryt pradtas pilti Lukiki aikts dalyje prie Gedimino prospekto, tam bus panaudota apie 300 kubini metr smlio. Papldimys aiktje bus vis vasar. Greta jo iki liepos pabaigos stovs didiulis ekranas, kurio turiniu rpinasi projekto partneris Telia kiekvien vakar ia bus rodomi iskirtiniai Telia TV filmai, serialai, koncertai, o dien Baltijos jros vaizdai. Per karantin Vilnius tapo pasaulinio garso miestu, o Lietuva dideliais ms namais. Ofisas Palangoje, o pliaas sostinje yra dalis naujosios realybs, kuri teigiamai keiia ms gyvenim. Darbas ir pramogos dabar yra ten, kur esame mes patys, sako Birut Eimontait, Telia Lietuvos komunikacijos vadov. Papldimys visuomenei bus pristatytas ir atidarytas antradien. Kovodama su karantinu Vilniaus miesto savivaldyb jau suteik laisv lauko kavinms ir pavert miest vienu dideliu restoranu. Liepos pradioje sostin virs ir viena didele meno galerija po atviru dangumi projektas Menas be stogo menininkams dovanoja 100 lauko reklamos stenduose, kuriuose nuo liepos 7 d. bus eksponuojami imto meninink darbai.

Liepkalnyje atidaromas vienas moderniausių vilkikų ir autobusų servisų Baltyjos šalyse - MadeinVilnius.lt

UAB „Adampolis“, įgaliotasis „MAN Truck & Bus“ atstovas, birželio mėnesį atidaro naują moderniausia įranga ir naujausiais skaitmeniniais technologiniais sprendimais aprūpintą sunkvežimių bei autobusų servisą.  „Adampolis“ į naująjį autocentrą investavo 5,2 ml…

UAB Adampolis, galiotasis MAN Truck & Bus atstovas, birelio mnes atidaro nauj moderniausia ranga ir naujausiais skaitmeniniais technologiniais sprendimais aprpint sunkveimi bei autobus servis.  Adampolis naujj autocentr investavo 5,2 mln. eur. Naujasis autocentras bus gerokai erdvesnis ir modernesnis u iuo metu veikiant Adampolio autocentr Vilniuje, jis baigiamas rengti Kuprionikse, Terminalo g. 3, alia judraus Minsko plento. Riardas Tverijonas, Adampolio servis tinklo vadovas, pirmiausia akcentuoja, kad naujasis autocentras sikrs ypa patogioje klientams vietoje, netoli renovuojamos Liepkalnio g. ir Minsko pl. sankryos, taip pat lengvai pasiekiamas Vilniaus miesto aplinkkeliais. Svarbu, kad dl erdvios autocentro parkavimo zonos transporto priemons gali atvykti pilnu sstatu, nesirpinant, kur pakeliui atkabinti ir saugoti priekab ar puspriekab, kol vilkikas remontuojamas ar atliekamas prastas techninis aptarnavimas. Nuotr.: Organizatori Moderniausias servisas kurtas pagal vokikus MAN standartus, atsivelgiant ilgamet vairiose alyse sukaupt patirt ir laiko patikrint praktik. Pagrindinis jo tikslas, kuris svarbiausias ms klientams,  kokybikas, efektyvus ir kuo operatyvesnis transporto priemoni aptarnavimas. Laikas  ms klient vertyb, kurio jiems nuolatos trksta, todl siekiame j taupyti,  sako R. Tverijonas. Pasak jo, serviso darbo efektyvum ir klient laiko taupym garantuoja ne tik moderniausia serviso ranga, bet ir skaitmenizuoti darbo organizavimo procesai. Pvz., pristatytas servis sunkveimis ar autobusas primime vertinamas arba viskas suderinama su usakovu prie atvykstant transporto priemonei, suplanuojami jo remonto ar aptarnavimo darbai. ios uduotys automatikai perduodamos serviso ir sandlio darbuotojams, t. y. i esms darbams yra pilnai pasiruoiama dar prie juos pradedant. Naujajame beveik 3.700 m2 komplekse sikurs ir dalis Adampolio administracijos, taip pat detali parduotuv, nauj ir naudot transporto priemoni pardavimo padaliniai. Servisas ia uima daugiau kaip 2.900 m2. Jis turi du specializuotus korpusus: 6 vart korpuse bus aptarnaujami MAN autobusai ir mikroautobusai, o net 14 vart  sunkveimiai, vilkikai, priekabos ir puspriekabs. Naujajame servise veiks ir transporto priemoni plovykla, autotransporto ekspozicij erdv. Nuotr.: Organizatori Ypatingas dmesys skiriamas atvykusi klient patogumui ir poilsiui. Tiems, kurie atvaiuos autocentr ir nors palaukti, kol transporto priemon bus grinta po atlikt darb,  rengiamas patogus laukiamasis, MAN atributikos ir aksesuar stendai, planuojama kompiuterini aidim zona, o ilgiau utrukusiems ar atvykusiems po ilgos kelions yra galimyb pasinaudoti tik klientams skirtais duais. Usukusius sudomins ia eksponuojami nauji ir naudoti MAN sunkveimiai bei autobusai. Planuojama, kad ekspozicijoje vienu metu tilps 3040 transporto priemoni.  Kartu su naujo serviso atidarymu Lietuvos rinkai bus pristatyta nauja stipriai evoliucionavusi vokik sunkveimi MAN karta. Visai netrukus naujojo centro klientai ekspozicijoje gyvai gals susipainti su paangiomis naujojo MAN TGX vilkiko inovacijomis.

„Akropoliuose“ nuo antradienio vėl pradeda veikti kino teatrai: žiūrovų laukia svarbus pokytis - DELFI

Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ duris atveria tris mėnesius dėl karantino neveikę „Forum Cinemas“ kino teatrai. Vilniaus „Akropolyje“ kino teatras pradės dirbti antradienį, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ – trečiadienį. Pagal galiojančius re…

Po trij mnesi pertraukos kino teatrai vl atveria duris didiausiuose Lietuvos prekybos ir pramogtrij mnesi pertraukos kino teatrai vl atveria duris didiausiuose Lietuvos prekybos ir pramog centruose. Visikai saugiai irovai kino filmus vl gals irti didiuosiuose ekranuose. gyvendinant saugumo reikalavimus bus galima parduoti bilietus tredal viet ir tikims, kad jas pavyks upildyti, sako Forum Cinemas rinkodaros vadovas Dainius Berinis. Kino filmus irovai gals irti be apsaugini veido kauki, jiems sdjimo vieta bus priskiriama ilaikant 2 metr atstum. Forum Cinemas tarp kino seans darys ilgesnes pertraukas, periodikai dezinfekuos ir valys erdves, ukandius parduos saugiose pakuotse. Taip pat ir irovai skatinami elgtis saugiai: neatvykti, jei nesveikuoja, daniau dezinfekuoti rankas specialiose stotelse, laikytis saugaus atstumo laukiant eilje, ukandi zonose ar prie kino sali, bilietus sigyti internetu arba naudojantis bekontaktmis mokjimo priemonmis. Noriau perspti tuos irovus, kurie buvo prat kino sal ateiti gerokai pavlav ir vis tiek suspdavo kino seanso pradi. iuo metu prie film rodomi reklamos blokai yra labai sutrumpj. Net jei bus lik biliet, atvyk vliau rizikuojate nepamatyti filmo pradios. Mes rekomenduojame atvykti iki kino seanso likus apie 20 minui, ypa jei neturite biliet ar planuojate sigyti ukandi, kad tikrai film pamatytumte nuo pradi, pataria D. Berinis. Pasak Akropolis Group komunikacijos departamento vadovo Dominyko Mertino, kartu su kino teatr atsidarymu prekybos ir pramog centrai savo lankytojams jau teikia vis spektr prast paslaug: veikia parduotuvs, paslaug teikimo vietos, kavins bei restoranai, ledo arenos.

Kova dėl garbės nebaigta: valstybę slegia didžiausia tarpukario Lietuvos išdavystė - Kauno diena

Prieš 80 met NKVD udik rankas atiduoti du aukšiausi Lietuvos Respublikos pareignai – tuometis vidaus reikal ministras Kazys Skuas ir valstybs saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis, kuri paaukojimas dl "geresni santyki su sovietais" šiandien vl iškyla visu aštrumu. Kremliaus propagandininkai bando dar kart nukryiuoti šiuos du Lietuvos valstybininkus, o jiems ir vl talkina ms šalies pilieiai. Ultimatumo punktas Nr. 1 1940 m. birelio 16 d. Lietuvos valstybs oficiozas "Lietuvos aidas" rytinio numerio pirmajame puslapyje atspausdino pranešim "Vis Lietuvos piliei ir gyventoj iniai". "Ši met birelio 14 d. 23 val. (ms laiku) Soviet Sjungos liaudies komisar tarybos pirmininkas ir usienio reikal komisaras Molotov teik Lietuvos usienio reikal ministrui Urbšiui Maskvoje ultimatum, kuriuo buvo reikalaujama iki birelio 15 d. 10 val. ryto (Maskvos laiku) vykdyti šiuos tris reikalavimus: 1) kad tuojau bt atiduoti teismui vidaus reikal ministras Skuas ir valstybs saugumo departamento direktorius Povilaitis, kaipo tiesioginiai kaltininkai provokacini veiksm prieš soviet gul Lietuvoje. 2) Kad tuojau bt suformuota Lietuvoje tokia vyriausyb, kuri sugebt ir bt pasiryusi laiduoti garbing Soviet Sjungos ir Lietuvos savitarpins pagalbos sutarties gyvendinim ir rytingai sutramdyti sutarties priešus. 3) Kad tuojau bt laiduotas laisvas praleidimas Lietuvos teritorij Soviet kariuomens dalini jiems išskirstyti svarbiausiuose Lietuvos centruose tokiame kiekyje, kurio pakakt, kad bt laiduotas Soviet Sjungos ir Lietuvos savitarpins pagalbos sutarties vykdymas ir ukirsti provokaciniai veiksmai, nukreipti prieš Soviet gul Lietuvoje." Banditams reikjo motyvacijos, kodl lauiamasi svetimus namus. Ultimatumas priimtas, vykdyti visi reikalavimo punktai, skaitant pirmj. Absoliuiai gdingas faktas Lietuvos valstybs istorijoje, taiau tada Respublikos prezidento pareigas js Antanas Merkys nuosekliai laiksi ultimatumo ir sankcionavo abiej pareign sumim, pasmerkdamas juos iauriems kankinimams ir miriai. Tai anaiptol neišgelbjo nei Lietuvos nepriklausomybs, nei paties A.Merkio gyvybs. Jau teiks Juozui Urbšiui ultimatum, Viaeslavas Molotovas nedviprasmiškai prasitar, kad "koks bebt atsakymas, soviet kariuomen vis vien eis Lietuv". Vertinant šiuo aspektu, A.Povilaiio ir K.Skuo sumimas ir atidavimas sovietams valstybei garbs nedar, – tai viena didiausi išdavysi tarpukario Lietuvos istorijoje. sijung persona non grata Taiau kova dl tuokart išduot ir praudyt Lietuvos valstybinink anaiptol nebaigta ir šiandien. Ši met pradioje Kremliaus propagandininku vardijamas Aleksandras Diukovas lietuvi kalba Rygoje išleido knyg "Dokumentai atveria paslapi duris". akademin leidin pretenduojanio spaudinio paantraštje urašyta – "Lietuvos Respublikos Valstybs saugumo departamento direktoriaus A.Povilaiio tardymo byla". Paaukojo: A.Povilaiio (dešinje) ir K.Skuo sumimas bei atidavimas sovietams valstybei garbs nedar nei tada, nei dabar. (Lietuvos centrinio valstybs archyvo ir ukmergesmuziejus.lt nuotr.) Rusiškoje knygos santraukoje autorius neslepia, kad "tai ilg met tiriamojo darbo rezultatas, leidiantis iš naujo pavelgti Kremliaus veiksm motyvacij Baltijos šali atvilgiu 1940 m. birel". A.Diukovas tokiais naujais "vilgsniais" Baltijos šali ir Soviet Sjungos tarpukario istorij garsjo jau ir anksiau, o tai jam galiausiai uvr galimybes apskritai atvykti Lietuv. 2014 m. gegus 2 d. Lietuvos Migracijos departamento sprendimu jis yra trauktas nacionalin sraš asmen, kuri buvimas Lietuvoje nepageidaujamas. Dienrašio duomenimis, šis sprendimas galioja 10 met, jei ateityje terminas dl koki nors prieasi vl nebus pratstas. 2014 m. rugpjt A.Diukovas buvo atvyks Vilni dalyvauti savo knygos apie holokaust pristatyme, bet pasienieiai j grino Maskv. Tada jis šiuos Lietuvos pareign veiksmus apskund Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris išnagrinjs administracin byl nusprend atmesti pareiškjo skund kaip nepagrst. Tuomet ne kart viešai nuskambjo, kad Lietuv neleistas "Rusijos pilietis A.Diukovas yra Rusijos specialij tarnyb mogus, savo leidiniais bandantis teisinti stalinistinio reimo nusikaltimus". Apie holokaust jo knyg iš rus kalbos išverts Vaigutis Stanikas tikino, es rusas neleistas Lietuv, nes nesutinka su oficialia Lietuvos pozicija vertinant istorij. Tas pats V.Stanikas išvert ir pastarj A.Diukovo knyg apie A.Povilaiio byl. Kam prireik revizionizmo? Kam prireik vl kelti 80 met senumo istorij, jei visi A.Diukovo leidinyje minimi faktai Lietuvos istorikams yra inomi ir jau senokai viešai publikuoti? Istorikas Arvydas Anušauskas, nemaai rašs šia tema, sitikins, kad šito leidinio atsiradimas yra naujas bandymas pateisinti 1940 m. Lietuvos okupacij. A.Diukovo naujj knyg A.Anušauskas teig perskaits ir pastebjo, kad autorius naudojasi Lietuvos istorikams gerai inoma mediaga. "Nepaisant, kad autorius bando nuo kai kuri dalyk atsiriboti išankstiniais pareiškimais, matyti, kad šis jo darbas skirtas 1940 m. soviet ultimatumo pagrindimui, taip pat agresyvi veiksm ir okupacijos pateisinimui, nors paiame leidinyje stengiamasi uimti tariamai solidesn, moksliškesn pozicij", – teig A.Anušauskas. Anot jo, A.Diukovas bando teigti, kad reikalavimas suimti A.Povilait es susijs visai ne su soviet kari grobimu, bet su jo kelionmis Berlyn, kad jis es "zondavo" galimybes Lietuvai gauti Vokietijos protektorat. "Visa tai ir anksiau buvo inoma. Taiau šio leidinio konteksto esm ir yra pabrti Lietuvos pareign bendravim su Vokietijos pareignais, bet visai nutylint soviet ir naci bendravim netgi su tais paiais asmenimis", – pastebjo A.Anušauskas. Revanšo dvelksmas A.Diukovo leidinio arkliukas – siekis rodyti, kad Lietuva "gravitavo" Vokietijos pusn, todl Soviet Sjunga es neturjo kitos išeities, tik okupuoti Lietuv. Šiems teiginiams pagrsti iškeliamas A.Povilaiio kelioni Berlyn momentas, kur jis tarsi dl bendradarbiavimo su vokiei valgybos organais. Šie epizodai tampa esminiu motyvu, kodl 1940 m. birel Lietuv okupavo sovietai. O A.Povilaitis ir K.Skuas yra tie "pagrindiniai kaltininkai", dl kuri valstyb neteko nepriklausomybs. Taigi, maa to, kad šie valstybininkai buvo paaukoti prieš 80 met, dabar A.Diukovas vl stengiasi ant j sukarti visas nuodmes. "Kam viso šito reikia? Matote, kai pats esi kaltas, norisi ir kitus ištepti. Manyiau, kad tai savotiškas revanšas. Nes imami faktai, kurie buvo per tardymus išspausti. Tada buvo puiamas burbulas ir dabar tebepuiamas, nes jie nieko daugiau neturi. Juk du biiuliai (J.Stalinas ir A.Hitleris – A.D.) buvo jau susitar, jie buvo pasidalij teritorijas. Apie kok protektorat kalbama, ypa po Klaipdos krašto atplšimo? Kam reikia meluoti? Banditams reikjo motyvacijos, kodl lauiamasi svetimus namus. Jiems dabar reikia prastumti idj: "Lietuva krypo Vokietij, mes gelbjome situacij ir save." Toks ir tikslas šio leidinio", – sitikins istorikas Alfonsas Eidintas. Alfonsas Eidintas / Vytauto Liaudanskio nuotr. Dokumentus dav, bet ne visus Šios epochos inovas, istorikas Gediminas Rudis, perirjs A.Diukovo leidin, pasigedo oponent kritikos, kuri paprastai tokio lygio darbuose privaloma. "Be kritikos negali publikuoti istorinio leidinio. Juo labiau kad ia yra tokia kontroversija. Tai yra ano meto parodymai, nesvarbu, kad jie yra ranka rašyti paties A.Povilaiio. Manote, kad jis buvo pasodintas prie stalo ir jie vieni du kalbjosi su tardytoju? Juk mogus buvo kankinamas. Tardymo mediag reikia skaityti labai kritiškai. Tai yra taisykl", – tvirtino G.Rudis. Paprastai publikuojant dokumentus yra dedamos faksimils. Danai kaip iliustracija. Kai tema labai kontroversiška, turi bti pateikiamas dokumento tekstas, surinktas kompiuteriu, o greta privaloma dokumento faksimil, kad bt galima palyginti. Dabar gi viso šito nra. Kaip ir K.Skuo bylos atveju, kurioje, pasak dokumentus iš Rusijos gavusios K.Skuo dukterios Virginijos Skuaits, jai perduotoje byloje dokument yra vos tredalis, kai kurios tardytoj pavards sulietos, kai kurios uklijuotos. "A.Diukovas ir jo tokie leidiniai labai gerai inomi, tai jau ne pirmas tokio pobdio darbas. Akivaizdu, kad Rusijoje prasidjo revizionizmas. Jiems dabar, remiantis A.Povilaiio tardymo dokumentais, reikia rodyti, kad Lietuva paeidinjo savitarpio pagalbos sutart, kad grob raudonarmieius, praš Vokietijos protektorato ir taip toliau. Kitaip tariant, prasidjo revanšizmas, o jo smaigalyje atsirado A.Diukovas", – mano G.Rudis. Vertjas – iš Lietuvos A.Diukovo knyga išleista Rygoje šiais metais, Lietuvoje jos, ko gero, ir nra. J galima rasti tik internete. Leidin vert ir pratarm lietuviškam vertimui paraš Lietuvos pilietis V.Stanikas, profesoriaus A.Eidinto bendramokslis. Vyriausiosios rinkim komisijos duomenimis, 2009 m. su Lenk rinkim akcija jis pretendavo patekti Europos Parlament. V.Stanikas teig pats pasisils išversti A.Diukovo knyg. Taiau tikino neinantis, ar ši iš viso yra išleista. Pats jos es nemat. "Prieš dešimtmet Maskvoje A.Diukovas išleido knyg "Lietuva – protektoratas". Lietuvos istorik ji pripainta šmeiikiška, o pats A.Diukovas paskelbtas nepageidaujamu ia ir jam udrausta 10 met vaiuoti Lietuv. Jis tada pasak, kad parašys dar vien knyg, ir paraš "Dokumentai atveria paslapi duris". Mano manymu, mons turi inoti visk. Juk tai yra mokslinis darbas. Kam reikjo A.Diukovui šitos knygos, neinau. Aš matau vien, kad Antano Smetonos ir Vokietijos klausimas per pastaruosius 30 met labai graiai evoliucionavo", – kalbjo V.Stanikas. Kas dar talkino A.Diukovui? A.Anušauskui krito akis ir dar vienas dalykas. A.Diukovas Lietuv yra neleidiamas, paskelbtas persona non grata, bet jis naudojosi Lietuvoje saugomais dokumentais. Vadinasi, A.Diukovui duomenis Lietuvos archyvuose rinko kiti mons. "Akivaizdu, kad tai dar ne jis pats. Jo leidinyje yra nurodytos konkreios bylos iš Lietuvos ypatingojo archyvo. Taigi domu, kas A.Diukovui Lietuvoje atliko informacin aptarnavim. Kaip tai vertinti? U pinigus daug kas gali k nori parduoti, taiau man paiam domu, kas buvo tas talkininkas", – teig A.Anušauskas. Lietuvos ypatingajame archyve yra A.Povilaiio bylos fragmentai. Tie dokumentai yra prieinami ir juos gali ateiti ir pasiirti visi pageidaujantys, tik interesant pavards yra rašomos special urnal. Dienrašio duomenimis, Lietuvos ypatingj archyv A.Diukovas n karto nesikreip nei asmeniškai, nei raštu, vadinasi, A.Anušausko valgos teisingos – kakas talkino iš vietini. Galbt jam galjo padti vertjas V.Stanikas? Taiau šis tikino joki dokument A.Diukovui nerinks. "Ne, aš jam nepadjau. Šit knyg jis raš be mans. Bet kai aš j veriau, man reikjo pasitikslinti A.Povilaiio tardymo mediag, nes ia jis buvo apklaustas, todl kreipiausi archyv ir ten pasiskaiiau. Dl savs pasitikslinau, klaidas ištaisiau, ir viskas. A.Diukovui mediag padjau surinkti ne aš, kas tai dar, neinau", – paaiškino V.Stanikas. A.Anušauskas atkreip dmes, kad, velgiant ir ankstesnius A.Diukovo rašytus darbus, matyti, jog jam neretai tretieji asmenys teikdavo informacin aptarnavim, tarp j ir Rusijos federalins saugumo tarnybos. Es A.Diukovas dabar visais bdais nuo to stengiasi atsiriboti, kaip mano A.Anušauskas, šis veikjas turbt tokiu bdu siekia siterpti mokslinink bendrij. Todl naujajame leidinyje jis pateik net savo laišk FSB atstovui, kuris jam es neleido susipainti su A.Povilaiio byla, kaip rodym, kad su specialiosiomis Rusijos tarnybomis jis nesusijs. "Taiau kai kurie niuansai rodo, kad jis su visa A.Povilaiio byla susipaino, tiesiog nepateik nuorod original, saugom FSB archyve, bet puikiai ino bylos struktr, kiek tom ji sudaro. Kitaip tariant, nemats tos bylos, jis nebt galjs to parašyti", – dst savo versij A.Anušauskas. Prezidento retorika nesikeiia Neatsitiktinai A.Diukovo leidinys atsirado kaip tik prieš Lietuvos okupacijos 80-met. Tai tik dar vienas nuoseklus bandymas, regimas pastaraisiais metais Vladimiro Putino vadovaujamos Rusijos politikoje ir siekiuose sudlioti istorij, pateisinant 1940 m. SSRS veiksmus. Šiandien niekam, išskyrus pai Rusij, nekyla abejoni, kad Baltijos valstybi okupacija buvo tiesiogin nacistins Vokietijos ir Soviet Sjungos suokalbio, pasirašant Molotovo–Ribentropo pakt ir jo slaptuosius protokolus, pasekm. Taiau savaitgal išplatintoje kalboje 75 met pergals prieš nacistin Vokietij proga Rusijos prezidentas pabr, kad istorijos revizionizmu usiima ne Rusija, o Vakarai. Tiesa, dar 1989 m. SSRS Liaudies deputat suvaiavimas pasmerk šio pakto slaptuosius protokolus ir paskelb juos niekiniais. Taiau šiandien Rusijos Valstybs Dmoje jau svarstomos iniciatyvos atšaukti š liaudies deputat nutarim. O pats prezidentas V.Putinas Molotovo–Ribentropo susitarim vertina tik kaip kakieno asmenins valdios veiksm. "Primenu, kad Soviet Sjunga vadinamajam Molotovo–Ribentropo paktui dav teisin ir moralin vertinim. 1989 m. gruodio 24 d. nutarimu Aukšiausioji Taryba oficialiai pasmerk slaptuosius protokolus kaip "asmenins valdios akt", niekaip nesusijus su "soviet moni valia, kurie niekaip neatsakingi u š sandor", – savo kalboje pabr V.Putinas. Akivaizdu, jog kova dl prieš 80 met savo valstybs išduot dviej Lietuvos pareign garbs dar nesibaig, nes iš priešing barikad vis bandoma teigti, kad jie buvo tie kaltieji, dl kuri sovietai ir buvo priversti okupuoti Lietuv.

Pietų Meksiką supurtė galingas 7,4 balo žemės drebėjimas, žuvo žmogus - DELFI

Galingas 7,4 balo žemės drebėjimas antradienį supurtė Meksikos pietinę dalį, kur žuvo vienas žmogus, bet iš pradžių skelbtas cunamio pavojus vėliau buvo atšauktas.

Kaip prane JAV Geologijos tarnyba (USGS), poemini smgi, ufiksuot 10 val. 29 min. vietos (18 val. 29 min. Lietuvos) laiku, epicentras buvo Krusesitoje pietinje Oachakos valstijoje. Drebjimas buvo juntamas sostinje Meksike, esaniame madaug u 700 kilometr, ir kaimyninje Gvatemaloje. Drebjimo idinys buvo 23 km gylyje. Nacionalins seismologijos tarnybos pirminiais duomenimis, drebjimo stiprumas buvo 7,1 balo. Vliau tarnyba atnaujintame praneime nurod, kad smgi stiprumas siek 7,5 balo. Ryte pasigirdus ems drebjim pavojaus sirenoms sostinje tkstaniai moni skubiai ibgo gatves. Pajrio regionuose Meksikoje, Gvatemaloje ir Salvadore buvo paskelbtas perspjimas dl galim cunami. JAV Ramiojo vandenyno cunami centras paskelb, kad nuo 16 val. 16 min. Grinvio (19 val. 16 min. Lietuvos) laiku iki trij metr aukio pavojingos cunamio bangos gali smogti bet kuriame pakrants ruoe 1 000 km spinduliu nuo drebjimo epicentro. Taiau po keli valand Centras prane, kad pavojus didele dalimi prajo. Laimei, alos nra, be kuriuo atveju toliau raginsime [mones] bti atsargius, nes gali bti pakartotini poemini smgi ir visi privalome pasisaugoti, socialinje iniasklaidoje paskelbtame vaizdo kreipimesi sak prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras. Strateginiai objektai nepatyr jokios alos, tai yra, uostai, oro uostai, rafinavimo fabrikai, hidroelektrins, viskas yra geros bkls, sak prezidentas. Oachakos gubernatorius Alejandro Muratas televizijai Milenio TV sak, kad buvo vienas maas sugriovimas, vienas mogus buvo sueistas, o kitas mir. Gubernatorius pridr, kad valstija patyr nedidel al.

„Akropoliuose“ nuo antradienio vėl pradeda veikti kino teatrai: žiūrovų laukia svarbus pokytis - DELFI

Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ duris atveria tris mėnesius dėl karantino neveikę „Forum Cinemas“ kino teatrai. Vilniaus „Akropolyje“ kino teatras pradės dirbti antradienį, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ – trečiadienį. Pagal galiojančius re…

Po trij mnesi pertraukos kino teatrai vl atveria duris didiausiuose Lietuvos prekybos ir pramogtrij mnesi pertraukos kino teatrai vl atveria duris didiausiuose Lietuvos prekybos ir pramog centruose. Visikai saugiai irovai kino filmus vl gals irti didiuosiuose ekranuose. gyvendinant saugumo reikalavimus bus galima parduoti bilietus tredal viet ir tikims, kad jas pavyks upildyti, sako Forum Cinemas rinkodaros vadovas Dainius Berinis. Kino filmus irovai gals irti be apsaugini veido kauki, jiems sdjimo vieta bus priskiriama ilaikant 2 metr atstum. Forum Cinemas tarp kino seans darys ilgesnes pertraukas, periodikai dezinfekuos ir valys erdves, ukandius parduos saugiose pakuotse. Taip pat ir irovai skatinami elgtis saugiai: neatvykti, jei nesveikuoja, daniau dezinfekuoti rankas specialiose stotelse, laikytis saugaus atstumo laukiant eilje, ukandi zonose ar prie kino sali, bilietus sigyti internetu arba naudojantis bekontaktmis mokjimo priemonmis. Noriau perspti tuos irovus, kurie buvo prat kino sal ateiti gerokai pavlav ir vis tiek suspdavo kino seanso pradi. iuo metu prie film rodomi reklamos blokai yra labai sutrumpj. Net jei bus lik biliet, atvyk vliau rizikuojate nepamatyti filmo pradios. Mes rekomenduojame atvykti iki kino seanso likus apie 20 minui, ypa jei neturite biliet ar planuojate sigyti ukandi, kad tikrai film pamatytumte nuo pradi, pataria D. Berinis. Pasak Akropolis Group komunikacijos departamento vadovo Dominyko Mertino, kartu su kino teatr atsidarymu prekybos ir pramog centrai savo lankytojams jau teikia vis spektr prast paslaug: veikia parduotuvs, paslaug teikimo vietos, kavins bei restoranai, ledo arenos.

【港版國安法】特首一向按推薦委員會作委任非「指派」法官葉巧琦斥林鄭偷換概念 - 香港蘋果日報

梁子超指南亞回流潮結束新型肺炎輸入個案數字會下降- RTHK - 香港電台

香港近日有多宗新型肺炎輸入個案，醫學會傳染病顧問委員會主席梁子超說，近日南亞疫情惡化，不少地方因要重啟經濟而解除限制措施，令疫情惡化，預計未來數星期感染率都會高企，但當南亞的回流潮結束，本港幾星期後輸入個案數字會下降。 梁子超在本台節目《千禧年代》提到，另一要關注問題是外傭，新到港或回流的外傭都屬於...