JAV per parą mirė beveik 800 koronavirusu užsikrėt

Seimą šturmuos ant Emigrantų partijos griaučių išdygusi politinė jėga su Tomu Pačėsu priešakyje - 15min

Dalyvauti spalį įvyksiančiuose Seimo rinkimuose registravosi niekur iki šiol negirdėta partija – „Lietuva – visų“. 15min netruko išsiaiškinti, kad nauja partija įkurta nebuvo, o „...

Partija „Lietuva – vis“ Vyriausiojoje rinkim komisijoje (VRK) registravosi kaip politins kampanijos dalyv. Nors iki Seimo rinkim neliko n keturi mnesi, ios politins jgos rinkiminis sraas ir jo vaigds – kol kas paslaptis. Partijos pirmininkas T.Pasas pirmadien sak kol kas apie tai nekalbsiantis ir 15min adjo visk papasakoti po keli dien. I Registr centro duomen matyti, kad partija „Lietuva – vis“ gim ant 2012 metais kurtos Emigrant partijos pamat. Sausio pabaigoje vyko Emigrant partijos suvaiavimas, kuriame politin jga gerokai atsinaujino – jos bstin i Kauno persikl Alyt, priimti nauji statai, paskirta nauja taryba, partijos pirmininkas. Vasario mnes partijos atstov kreipsi Teisingumo ministerij praydama registruoti nauj pavadinim „Lietuva – vis“. Ministerijai buvo pateikti duomenys apie sausio mnes vykus suvaiavim, kuriame dalyvavo vos saujel partijos nari. Taip nutiko dl to, kad vienas delegatas galjo atstovauti 100 partiei. Suvaiavime dalyvavo 27 delegatai i 44, tai reikia, kad kvorumas buvo. Jie nubalsavo u nauj partijos pavadinim, irinko nauj taryb, o pirmininku patvirtino T.Pas. Beje, partija nusprend pasilikti t pat politins jgos simbol – gandr, kuris, kaip skelbiama aprayme, skrenda Lietuv. Teisingumo ministerija kovo mnes nusprend, kad procedros atliktos be priekait, todl leido Registr centre uregistruoti naujus duomenis. Baland ministerijos paskelbtais duomenimis, „Lietuva – vis“ turi 4404 narius. Pagal j skaii T.Paso vadovaujama politin jga lenkia ne tik Lietuvos valstiei ir alij sjung (4295 nariai) ar kit valdanij Lietuvos socialdemokrat darbo partij (3297 nariai), bet ir daug kit partij. Apie tai, kokiems rinkjams ir ideologijai atstovauja partija, suinoti taip pat nra lengva. Visai neseniai sukurtoje partijos feisbuko paskyroje informacijos apie politin jg, jos narius, nra, joje skelbiamas tik kis: „Skleidiame laisvos ir demokratins visuomens idjas“. Partijos puslapyje nurodoma, kad ji sieks utikrinti, jog asmens teisi, gyvybs, laisvs, lygybs, nuosavybs apsaugos gynimas bt viena i pagrindini politins valdios funkcij bei sieks moralios politins veiklos. Registr centro duomenimis, „Lietuva – vis“ taryboje yra ir anksiau buvusi Lietuvos centro partijos pirmininko Naglio Puteikio bendrayg Laura Radzeviit, kuri, kaip ir T.Pasas, yra irinkta Alytaus miesto taryb. Partijoje vietos liko ir prie atuonerius metus Emigrant partij krusiam Juozui Murauskui, ilgai buvusiam ios politins jgos pirmininku. Paskutin kart apie j iniasklaidoje rayta 2015-aisiais, kai j VRK i savivaldos rinkim sra ibrauk u nuslpt teistum. Po io sprendimo Emigrant partija, klusi vienintel kandidat sra – Kaune, nusprend trauktis i rinkim. 2019-j savivaldos rinkimuose partija nedalyvavo.

Sūnaus pasirinkimą paaiškinęs Šarūnas Marčiulionis: „Tikiuosi, kad ausys neraudonuos“ - 15min

Legendinis Lietuvos krepšininkas Šarūnas Marčiulionis randa ne vieną pliusą, kodėl jo sūnui Augustui Marčiulioniui kitas sezonas Vilniaus „Ryte“ galėtų būti vertingesnis nei JAV...

Dar vienas Mariulionis ais stipriausioje Vilniaus krepinio komandoje, prajus daugiau nei trims deimtmeiams nuo pirmojo. Kaune gims ir augs arnas Mariulionis 1982 metais pats Vilniuje pradjo karjer, kai Kauno „algiriui“ nerpjus jaunuol pastebjo „Statybos“ treneris Rimantas Endrijaitis, pasils paskambinti ant troleibuso bilieto uraytu savo telefono numeriu. Tada su dviem krepiniais – vienu prigrstu obuoli, o kitu – sportins aprangos .Mariulionis atvyko Vilni ir apsigyveno statybinink bendrabutyje. Prie treneri R.Endrijaiio ir Rimo Girskio „Statyboje“ ikils gynjas tiesiai i Vilniaus klubo 1989 metais ikeliavo NBA klub „Golden State Warriors“, o dabar nauja pasirayta sutartimi savo keli sostins „Ryto“ komandoje pradeda 18-metis Augustas Mariulionis. „Ms laikmei negalima lyginti, bet savo laiku a irgi turbt gavau tam tikr avans aisti, galimybes klysti ir mokytis. Treneris Rimantas Endrijaitis tada suteik man galimyb parodyti save ir a jam iki iol dkingas, – 15min sak .Mariulionis. – Dabar Augustui yra galimyb pasirodyti ir usikabinti, bti dalimi komandos, bti naudingam komandai trumpam ar ilgam.“ Laukia svarbiausi metai karjeroje Iki iol kasmet dal iemos Jungtinse Valstijose praleidiantis .Mariulionis neslp, kad snus turjo konkrei pasilym i JAV universitet. Bet sprendim svarstykls nulinko link Vilniaus „Ryto“, kurio sistemoje atsiskleid talentingas gynjas, prajus sezon taps vienu sostins dukterins komandos „Perlo“ lyderiu NKL pirmenybse ir Eurolygos jaunimo turnyre. A.Mariulionis ais „Ryte“ sezon, o kit vasar turs vl galimyb rinktis. „Girdjosi kiek netikslios informacijos, kad es jau ivaiuoja NCAA, – sak .Mariulionis. – Bet jis dar turi metus, o jie ir bus vieni svarbiausi – patys pirmieji, kai reikia engti vyr krepin. Augustas iais metais baig mokykl, tad gali rimiau usiimti sportu. Dabar svarbiausia, kad yra namai, treneris, kolektyvas ir noras. O dur NCAA niekas neudaro – jos neusidaro n po met, n po dvej. A nenoriu dlioti karjeros toli, nes nelengva pasakyti, kas bus po met. Viskas jo rankose, viskas – aidime. Nesinori nubrti linijas i anksto dl ilgalaiks ateities ir sikibus laikytis.“ Ruduo bus aikesnis Lietuvoje nei JAV Regis, svarstykls „Ryto“ pus lenksi pamau, atsivelgiant daug faktori, kol buvo rastas bendras susitarimas tarp Augusto Mariulionio, jo tvo arno ir mamos Sandros Chlevickaits. „Augusto mama irgi nori, kad vaikas bt ariau. Bet ir jam reikia gyventi savarankikai. Tai bus geras apilimas ir gera pradia pradti savarankik profesionalo etap“, – sak .Mariulionis. Svarbi ir globalin padtis, kuri Jungtinse Valstijose dl koronaviruso yra viena sudtingiausi pasaulyje. „Tai nebuvo svarbiausias dalykas sprendiant, bet a galvoju, kad JAV bus daug neinomybs. Laukia neaikus ruduo, – kalbjo .Mariulionis. – O ia yra pasitikjimas i klubo puss. „Rytas“ nori jo, Augustas augs ioje sistemoje. Rolandas Jarutis suteik daug galimybi aisti NKL, tikdamas, kad augs toliau. Svarbu likti ten, kur maiau pasikeitim, kur yra aikios slygos, kur galima sustiprti fizikai ir patobulinti aidim.“ aidimo laikas NCAA stipriose komandose veikiausiai nebt garantuotas, tai yra pajut daug lietuvi ir kit krepinink, studij metais danai laukdav anso ir gaudav vis rykesnius vaidmenis kasmet, tobuldami patys ir uimdami universitetus baigiani aidj vietas. Bet kiekvieno istorija savita. A.Mariulionio bendraygis pastaruosius kelerius metus Moksleivi lygoje, NKL ir Eurolygos jaunimo turnyre uolas Tubelis su broliu pasirinko ne „Ryt“, o Arizonos universitet. Dalis krepinio specialist mano, kad tvirtas knas, aidimo IQ leis .Tubeliui greiiau gauti svarb vaidmen NCAA tarp bendraami ir vyresni aidj. Kad lieknesnio sudjimo A.Mariulioniui verta sustiprinti kn pritar ir jo tvas, prie kurio talento puikiai derjo netiktina sprogstama jga ir vlesniais metais irykjs atletikumas. „Krepinyje itin svarbu greitai priimti sprendimus aiktje. Tai atsiranda su patirtimi, su kno tvirtjimu. Augustas tobulja. Ir dabar jis nemiegojo, djo darbo. Pairsime, kiek tai pads jau kit sezon, – svarst .Mariulionis. – JAV universitetuose pirmieji metai taip pat nebna labai paprasti. Jei sustiprs fizikai, ateityje jam bus lengviau.“ Profesionalus kontraktas patekti NCAA nekliudys Nauja sutartis su „Rytu“ netaps klitimi ikeliauti NCAA vliau, nors anksiau ten patekdavo tik tie, kurie nebuvo sudar profesionali kontrakt. Bet Domantas Sabonis, persikls i Malagos „Unicaja“ Gonzagos universitet, i „algirio“ sistemos NCAA persikl Martynas Arlauskas, Kerras Kriisa yra tarp daugybs pavyzdi, kad jauniems talentams klii nelieka. „NCAA svarbios sumos. Svarbu, kad jos yra simbolins, – sak .Mariulionis. – Nesakau, kad privalu aisti Europoje tik u maistpinigius, bet dabar NCAA lankstesn tokiais atvejais.“ kok vaidmen pretenduos? Akivaizdu, kad net ir biudet enkliai sumainusioje „Ryto“ komandoje jaunam krepininkui irgi reiks pakovoti dl aidimo minui. aidjo pozicijoje „Rytas“ nebeturs Tu Holloway, kuris jau sudar sutart su Ankaros „Ormanspor“. Klubas iekos legionieriaus amerikieio viet, nes lietuvi pasirinkimo ioje pozicijoje nra, o A.Mariulioniui veikiausiai teks konkuruoti su komandoje liekaniu atsarginiu aidju Doviu Bikauskiu. O galbt naujojo „Ryto“ trenerio Donaldo Kairio scenose tilps ir du aidjai. „Sunku nuspti, – paklaustas, kokio vaidmens tikisi snui, svarst .Mariulionis. – Treneris geriau matys, kaip Augustas atrodys per treniruotes. Jei ten viskas bus gerai, gis pasitikjim. Jei gaus vaidmen kak keisti nuo atsargini suolo, – viskas bus gerai. Nortsi, kad bt rungtyni rotacijoje, tarp deimt rungtynms naudojam aidj. Kiek inau, Donaldas (Kairys) mgsta intensyv krepin, aidjai rungtyniauja trumpesniais intervalais, kad per trump laik aiktje atnet maksimali naud. Norint tai daryti, reikia turti tokius aidjus, kurie bt pasireng tuoj pat sijungti aidim. Jei bus trumpos atkarpos, Augustui turt tikti. Svarbu bt tai inaudoti.“ Kita vertus, aidimo minuts, vaidmuo, detali ipildymas yra viena. Kita yra pastangos ir aiktje paliekama irdis. Pats bdavs energingas, pastebimas aidjas .Mariulionis svajoja aiktje pamatyti aistringai aidiant sn. „Svarbu, kad bgt, mest, okt, kad sirgaliams patikt. Tikiuosi, kad viskas bus sklandiai, – sak .Mariulionis ir juokdamasis pridr. –Tikiuosi, kad ausys neraudonuos.“

Koronavirusas nustatytas „Nuggets“ žvaigždei N.Jokičiui | 24sek.lt - 15min

„Denver Nuggets“ ir Serbijos rinktinės superžvaigždei Nikolai Jokičiui nustatytas koronavirusas, praneša ESPN žurnalistas Adrianas Wojnarowskis.

Kaip skelbiama, N.Jokiiui COVID-19 infekcija nustatyta Serbijoje. Auktagis turjo greitu metu grti JAV ir ruotis sezono atnaujinimui, taiau jo kelion yra laikinai atidta. N.Jokiius nejaut joki koronaviruso simptom, o COVID-19 infekcija jam nustatyta dar praeit savait. Spjama, kad serbas JAV vykti gals greitu metu – per artimiausi savait. iandien buvo paskelbta ir apie serb teniso vaigds Novako Dokoviiaus teigiam koronaviruso test. Tiek N.Jokiius, tiek N.Dokoviius lanksi krepininko Dejano Milojeviiaus atsisveikinimo rungtynse, kuriose aid Nikola Jankoviius – pastarajam netrukus po io renginio buvo nustatyta infekcija.

Oficialiai pakrikštytas naujasis riedlenčių parkas prie Baltojo tilto (nuotraukos) - MadeinVilnius.lt

Dar šią žiemą atidarytą naująjį riedlenčių parką prie Baltojo tilto oficialiai pakrikštijo riedlentininkai, sekmadienio pavakarę gausiai susirinkę paminėti pasaulinės riedlenčių dienos (Go Skateboarding Day). Daugiau nei dešimtmetį birželio 21 d. Lietuvoje šv…

Dar i iem atidaryt naujj riedleni park prie Baltojo tilto oficialiai pakriktijo riedlentininkai, sekmadienio pavakar gausiai susirink paminti pasaulins riedleni dienos (Go Skateboarding Day). Daugiau nei deimtmet birelio 21 d. Lietuvoje veniamos dienos dalyviai i visos Lietuvos ukr tikr ekstremalaus sporto fiest ir savo pasirodymais diugino Vilniaus gyventojus ir miesto sveius. Kaip ir kiekvienais metais susibrme paminti ms profesins vents tarptautins riedleni dienos. Visame pasaulyje i dien riedlentininkai renkasi gatves, daro pasirodymus, varosi ar kitaip prasmin sport. ie pandemijos metai pakoregavo vents planus. Paprastai vaiuodavome gatves, veiksmas vykdavo keliose vietose, minia riedleninink per vis Vilniaus miest rieddavo kolona sustodami tam tikrose vietose padaryti triuk, parodyti savo sugebjimus ir praeiviams pademonstruoti, koks is sportas smagus. Taiau iais metais vis veiksm perklme naujj Baltojo tilto riedleni park dl ilikusi saugumo reikalavim ir inoma todl, kad pagaliau Vilniuje atsirado tinkama infrastruktra kokybikai priimti daug ekstremalaus sporto atstov vienu metu sak Lietuvos riedleni federacijos prezidentas Justinas Ivoka. Riedlentininkai naujame betoniniame parke varsi ir savo meistrikum rod vairiose rungtyse. Nuo aukiausi okim per kart iki greitosios trasos vaiavo ir veteran varyb vietos suibti netrko. i dien susitinkame visi pradedantieji, jaunimas ir vadinami veteranai skeiteriai su 20 met patirtimi. Labai diaugiams vis dar augania  bendruomene, kur vyksta ini ir gdi perdavimas karta ir kartos, o toki dien kaip niekad tinkamas metas parodyti kokie esami vieningi, kaip mylime ir puoseljame sport Lietuvoje diaugsi J.Ivoka.

„Akropoliuose“ nuo antradienio vėl pradeda veikti kino teatrai: žiūrovų laukia svarbus pokytis - DELFI

Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ duris atveria tris mėnesius dėl karantino neveikę „Forum Cinemas“ kino teatrai. Vilniaus „Akropolyje“ kino teatras pradės dirbti antradienį, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ – trečiadienį. Pagal galiojančius re…

Po trij mnesi pertraukos kino teatrai vl atveria duris didiausiuose Lietuvos prekybos ir pramogtrij mnesi pertraukos kino teatrai vl atveria duris didiausiuose Lietuvos prekybos ir pramog centruose. Visikai saugiai irovai kino filmus vl gals irti didiuosiuose ekranuose. gyvendinant saugumo reikalavimus bus galima parduoti bilietus tredal viet ir tikims, kad jas pavyks upildyti, sako Forum Cinemas rinkodaros vadovas Dainius Berinis. Kino filmus irovai gals irti be apsaugini veido kauki, jiems sdjimo vieta bus priskiriama ilaikant 2 metr atstum. Forum Cinemas tarp kino seans darys ilgesnes pertraukas, periodikai dezinfekuos ir valys erdves, ukandius parduos saugiose pakuotse. Taip pat ir irovai skatinami elgtis saugiai: neatvykti, jei nesveikuoja, daniau dezinfekuoti rankas specialiose stotelse, laikytis saugaus atstumo laukiant eilje, ukandi zonose ar prie kino sali, bilietus sigyti internetu arba naudojantis bekontaktmis mokjimo priemonmis. Noriau perspti tuos irovus, kurie buvo prat kino sal ateiti gerokai pavlav ir vis tiek suspdavo kino seanso pradi. iuo metu prie film rodomi reklamos blokai yra labai sutrumpj. Net jei bus lik biliet, atvyk vliau rizikuojate nepamatyti filmo pradios. Mes rekomenduojame atvykti iki kino seanso likus apie 20 minui, ypa jei neturite biliet ar planuojate sigyti ukandi, kad tikrai film pamatytumte nuo pradi, pataria D. Berinis. Pasak Akropolis Group komunikacijos departamento vadovo Dominyko Mertino, kartu su kino teatr atsidarymu prekybos ir pramog centrai savo lankytojams jau teikia vis spektr prast paslaug: veikia parduotuvs, paslaug teikimo vietos, kavins bei restoranai, ledo arenos.

Kova dėl garbės nebaigta: valstybę slegia didžiausia tarpukario Lietuvos išdavystė - Kauno diena

Prieš 80 met NKVD udik rankas atiduoti du aukšiausi Lietuvos Respublikos pareignai – tuometis vidaus reikal ministras Kazys Skuas ir valstybs saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis, kuri paaukojimas dl "geresni santyki su sovietais" šiandien vl iškyla visu aštrumu. Kremliaus propagandininkai bando dar kart nukryiuoti šiuos du Lietuvos valstybininkus, o jiems ir vl talkina ms šalies pilieiai. Ultimatumo punktas Nr. 1 1940 m. birelio 16 d. Lietuvos valstybs oficiozas "Lietuvos aidas" rytinio numerio pirmajame puslapyje atspausdino pranešim "Vis Lietuvos piliei ir gyventoj iniai". "Ši met birelio 14 d. 23 val. (ms laiku) Soviet Sjungos liaudies komisar tarybos pirmininkas ir usienio reikal komisaras Molotov teik Lietuvos usienio reikal ministrui Urbšiui Maskvoje ultimatum, kuriuo buvo reikalaujama iki birelio 15 d. 10 val. ryto (Maskvos laiku) vykdyti šiuos tris reikalavimus: 1) kad tuojau bt atiduoti teismui vidaus reikal ministras Skuas ir valstybs saugumo departamento direktorius Povilaitis, kaipo tiesioginiai kaltininkai provokacini veiksm prieš soviet gul Lietuvoje. 2) Kad tuojau bt suformuota Lietuvoje tokia vyriausyb, kuri sugebt ir bt pasiryusi laiduoti garbing Soviet Sjungos ir Lietuvos savitarpins pagalbos sutarties gyvendinim ir rytingai sutramdyti sutarties priešus. 3) Kad tuojau bt laiduotas laisvas praleidimas Lietuvos teritorij Soviet kariuomens dalini jiems išskirstyti svarbiausiuose Lietuvos centruose tokiame kiekyje, kurio pakakt, kad bt laiduotas Soviet Sjungos ir Lietuvos savitarpins pagalbos sutarties vykdymas ir ukirsti provokaciniai veiksmai, nukreipti prieš Soviet gul Lietuvoje." Banditams reikjo motyvacijos, kodl lauiamasi svetimus namus. Ultimatumas priimtas, vykdyti visi reikalavimo punktai, skaitant pirmj. Absoliuiai gdingas faktas Lietuvos valstybs istorijoje, taiau tada Respublikos prezidento pareigas js Antanas Merkys nuosekliai laiksi ultimatumo ir sankcionavo abiej pareign sumim, pasmerkdamas juos iauriems kankinimams ir miriai. Tai anaiptol neišgelbjo nei Lietuvos nepriklausomybs, nei paties A.Merkio gyvybs. Jau teiks Juozui Urbšiui ultimatum, Viaeslavas Molotovas nedviprasmiškai prasitar, kad "koks bebt atsakymas, soviet kariuomen vis vien eis Lietuv". Vertinant šiuo aspektu, A.Povilaiio ir K.Skuo sumimas ir atidavimas sovietams valstybei garbs nedar, – tai viena didiausi išdavysi tarpukario Lietuvos istorijoje. sijung persona non grata Taiau kova dl tuokart išduot ir praudyt Lietuvos valstybinink anaiptol nebaigta ir šiandien. Ši met pradioje Kremliaus propagandininku vardijamas Aleksandras Diukovas lietuvi kalba Rygoje išleido knyg "Dokumentai atveria paslapi duris". akademin leidin pretenduojanio spaudinio paantraštje urašyta – "Lietuvos Respublikos Valstybs saugumo departamento direktoriaus A.Povilaiio tardymo byla". Paaukojo: A.Povilaiio (dešinje) ir K.Skuo sumimas bei atidavimas sovietams valstybei garbs nedar nei tada, nei dabar. (Lietuvos centrinio valstybs archyvo ir ukmergesmuziejus.lt nuotr.) Rusiškoje knygos santraukoje autorius neslepia, kad "tai ilg met tiriamojo darbo rezultatas, leidiantis iš naujo pavelgti Kremliaus veiksm motyvacij Baltijos šali atvilgiu 1940 m. birel". A.Diukovas tokiais naujais "vilgsniais" Baltijos šali ir Soviet Sjungos tarpukario istorij garsjo jau ir anksiau, o tai jam galiausiai uvr galimybes apskritai atvykti Lietuv. 2014 m. gegus 2 d. Lietuvos Migracijos departamento sprendimu jis yra trauktas nacionalin sraš asmen, kuri buvimas Lietuvoje nepageidaujamas. Dienrašio duomenimis, šis sprendimas galioja 10 met, jei ateityje terminas dl koki nors prieasi vl nebus pratstas. 2014 m. rugpjt A.Diukovas buvo atvyks Vilni dalyvauti savo knygos apie holokaust pristatyme, bet pasienieiai j grino Maskv. Tada jis šiuos Lietuvos pareign veiksmus apskund Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris išnagrinjs administracin byl nusprend atmesti pareiškjo skund kaip nepagrst. Tuomet ne kart viešai nuskambjo, kad Lietuv neleistas "Rusijos pilietis A.Diukovas yra Rusijos specialij tarnyb mogus, savo leidiniais bandantis teisinti stalinistinio reimo nusikaltimus". Apie holokaust jo knyg iš rus kalbos išverts Vaigutis Stanikas tikino, es rusas neleistas Lietuv, nes nesutinka su oficialia Lietuvos pozicija vertinant istorij. Tas pats V.Stanikas išvert ir pastarj A.Diukovo knyg apie A.Povilaiio byl. Kam prireik revizionizmo? Kam prireik vl kelti 80 met senumo istorij, jei visi A.Diukovo leidinyje minimi faktai Lietuvos istorikams yra inomi ir jau senokai viešai publikuoti? Istorikas Arvydas Anušauskas, nemaai rašs šia tema, sitikins, kad šito leidinio atsiradimas yra naujas bandymas pateisinti 1940 m. Lietuvos okupacij. A.Diukovo naujj knyg A.Anušauskas teig perskaits ir pastebjo, kad autorius naudojasi Lietuvos istorikams gerai inoma mediaga. "Nepaisant, kad autorius bando nuo kai kuri dalyk atsiriboti išankstiniais pareiškimais, matyti, kad šis jo darbas skirtas 1940 m. soviet ultimatumo pagrindimui, taip pat agresyvi veiksm ir okupacijos pateisinimui, nors paiame leidinyje stengiamasi uimti tariamai solidesn, moksliškesn pozicij", – teig A.Anušauskas. Anot jo, A.Diukovas bando teigti, kad reikalavimas suimti A.Povilait es susijs visai ne su soviet kari grobimu, bet su jo kelionmis Berlyn, kad jis es "zondavo" galimybes Lietuvai gauti Vokietijos protektorat. "Visa tai ir anksiau buvo inoma. Taiau šio leidinio konteksto esm ir yra pabrti Lietuvos pareign bendravim su Vokietijos pareignais, bet visai nutylint soviet ir naci bendravim netgi su tais paiais asmenimis", – pastebjo A.Anušauskas. Revanšo dvelksmas A.Diukovo leidinio arkliukas – siekis rodyti, kad Lietuva "gravitavo" Vokietijos pusn, todl Soviet Sjunga es neturjo kitos išeities, tik okupuoti Lietuv. Šiems teiginiams pagrsti iškeliamas A.Povilaiio kelioni Berlyn momentas, kur jis tarsi dl bendradarbiavimo su vokiei valgybos organais. Šie epizodai tampa esminiu motyvu, kodl 1940 m. birel Lietuv okupavo sovietai. O A.Povilaitis ir K.Skuas yra tie "pagrindiniai kaltininkai", dl kuri valstyb neteko nepriklausomybs. Taigi, maa to, kad šie valstybininkai buvo paaukoti prieš 80 met, dabar A.Diukovas vl stengiasi ant j sukarti visas nuodmes. "Kam viso šito reikia? Matote, kai pats esi kaltas, norisi ir kitus ištepti. Manyiau, kad tai savotiškas revanšas. Nes imami faktai, kurie buvo per tardymus išspausti. Tada buvo puiamas burbulas ir dabar tebepuiamas, nes jie nieko daugiau neturi. Juk du biiuliai (J.Stalinas ir A.Hitleris – A.D.) buvo jau susitar, jie buvo pasidalij teritorijas. Apie kok protektorat kalbama, ypa po Klaipdos krašto atplšimo? Kam reikia meluoti? Banditams reikjo motyvacijos, kodl lauiamasi svetimus namus. Jiems dabar reikia prastumti idj: "Lietuva krypo Vokietij, mes gelbjome situacij ir save." Toks ir tikslas šio leidinio", – sitikins istorikas Alfonsas Eidintas. Alfonsas Eidintas / Vytauto Liaudanskio nuotr. Dokumentus dav, bet ne visus Šios epochos inovas, istorikas Gediminas Rudis, perirjs A.Diukovo leidin, pasigedo oponent kritikos, kuri paprastai tokio lygio darbuose privaloma. "Be kritikos negali publikuoti istorinio leidinio. Juo labiau kad ia yra tokia kontroversija. Tai yra ano meto parodymai, nesvarbu, kad jie yra ranka rašyti paties A.Povilaiio. Manote, kad jis buvo pasodintas prie stalo ir jie vieni du kalbjosi su tardytoju? Juk mogus buvo kankinamas. Tardymo mediag reikia skaityti labai kritiškai. Tai yra taisykl", – tvirtino G.Rudis. Paprastai publikuojant dokumentus yra dedamos faksimils. Danai kaip iliustracija. Kai tema labai kontroversiška, turi bti pateikiamas dokumento tekstas, surinktas kompiuteriu, o greta privaloma dokumento faksimil, kad bt galima palyginti. Dabar gi viso šito nra. Kaip ir K.Skuo bylos atveju, kurioje, pasak dokumentus iš Rusijos gavusios K.Skuo dukterios Virginijos Skuaits, jai perduotoje byloje dokument yra vos tredalis, kai kurios tardytoj pavards sulietos, kai kurios uklijuotos. "A.Diukovas ir jo tokie leidiniai labai gerai inomi, tai jau ne pirmas tokio pobdio darbas. Akivaizdu, kad Rusijoje prasidjo revizionizmas. Jiems dabar, remiantis A.Povilaiio tardymo dokumentais, reikia rodyti, kad Lietuva paeidinjo savitarpio pagalbos sutart, kad grob raudonarmieius, praš Vokietijos protektorato ir taip toliau. Kitaip tariant, prasidjo revanšizmas, o jo smaigalyje atsirado A.Diukovas", – mano G.Rudis. Vertjas – iš Lietuvos A.Diukovo knyga išleista Rygoje šiais metais, Lietuvoje jos, ko gero, ir nra. J galima rasti tik internete. Leidin vert ir pratarm lietuviškam vertimui paraš Lietuvos pilietis V.Stanikas, profesoriaus A.Eidinto bendramokslis. Vyriausiosios rinkim komisijos duomenimis, 2009 m. su Lenk rinkim akcija jis pretendavo patekti Europos Parlament. V.Stanikas teig pats pasisils išversti A.Diukovo knyg. Taiau tikino neinantis, ar ši iš viso yra išleista. Pats jos es nemat. "Prieš dešimtmet Maskvoje A.Diukovas išleido knyg "Lietuva – protektoratas". Lietuvos istorik ji pripainta šmeiikiška, o pats A.Diukovas paskelbtas nepageidaujamu ia ir jam udrausta 10 met vaiuoti Lietuv. Jis tada pasak, kad parašys dar vien knyg, ir paraš "Dokumentai atveria paslapi duris". Mano manymu, mons turi inoti visk. Juk tai yra mokslinis darbas. Kam reikjo A.Diukovui šitos knygos, neinau. Aš matau vien, kad Antano Smetonos ir Vokietijos klausimas per pastaruosius 30 met labai graiai evoliucionavo", – kalbjo V.Stanikas. Kas dar talkino A.Diukovui? A.Anušauskui krito akis ir dar vienas dalykas. A.Diukovas Lietuv yra neleidiamas, paskelbtas persona non grata, bet jis naudojosi Lietuvoje saugomais dokumentais. Vadinasi, A.Diukovui duomenis Lietuvos archyvuose rinko kiti mons. "Akivaizdu, kad tai dar ne jis pats. Jo leidinyje yra nurodytos konkreios bylos iš Lietuvos ypatingojo archyvo. Taigi domu, kas A.Diukovui Lietuvoje atliko informacin aptarnavim. Kaip tai vertinti? U pinigus daug kas gali k nori parduoti, taiau man paiam domu, kas buvo tas talkininkas", – teig A.Anušauskas. Lietuvos ypatingajame archyve yra A.Povilaiio bylos fragmentai. Tie dokumentai yra prieinami ir juos gali ateiti ir pasiirti visi pageidaujantys, tik interesant pavards yra rašomos special urnal. Dienrašio duomenimis, Lietuvos ypatingj archyv A.Diukovas n karto nesikreip nei asmeniškai, nei raštu, vadinasi, A.Anušausko valgos teisingos – kakas talkino iš vietini. Galbt jam galjo padti vertjas V.Stanikas? Taiau šis tikino joki dokument A.Diukovui nerinks. "Ne, aš jam nepadjau. Šit knyg jis raš be mans. Bet kai aš j veriau, man reikjo pasitikslinti A.Povilaiio tardymo mediag, nes ia jis buvo apklaustas, todl kreipiausi archyv ir ten pasiskaiiau. Dl savs pasitikslinau, klaidas ištaisiau, ir viskas. A.Diukovui mediag padjau surinkti ne aš, kas tai dar, neinau", – paaiškino V.Stanikas. A.Anušauskas atkreip dmes, kad, velgiant ir ankstesnius A.Diukovo rašytus darbus, matyti, jog jam neretai tretieji asmenys teikdavo informacin aptarnavim, tarp j ir Rusijos federalins saugumo tarnybos. Es A.Diukovas dabar visais bdais nuo to stengiasi atsiriboti, kaip mano A.Anušauskas, šis veikjas turbt tokiu bdu siekia siterpti mokslinink bendrij. Todl naujajame leidinyje jis pateik net savo laišk FSB atstovui, kuris jam es neleido susipainti su A.Povilaiio byla, kaip rodym, kad su specialiosiomis Rusijos tarnybomis jis nesusijs. "Taiau kai kurie niuansai rodo, kad jis su visa A.Povilaiio byla susipaino, tiesiog nepateik nuorod original, saugom FSB archyve, bet puikiai ino bylos struktr, kiek tom ji sudaro. Kitaip tariant, nemats tos bylos, jis nebt galjs to parašyti", – dst savo versij A.Anušauskas. Prezidento retorika nesikeiia Neatsitiktinai A.Diukovo leidinys atsirado kaip tik prieš Lietuvos okupacijos 80-met. Tai tik dar vienas nuoseklus bandymas, regimas pastaraisiais metais Vladimiro Putino vadovaujamos Rusijos politikoje ir siekiuose sudlioti istorij, pateisinant 1940 m. SSRS veiksmus. Šiandien niekam, išskyrus pai Rusij, nekyla abejoni, kad Baltijos valstybi okupacija buvo tiesiogin nacistins Vokietijos ir Soviet Sjungos suokalbio, pasirašant Molotovo–Ribentropo pakt ir jo slaptuosius protokolus, pasekm. Taiau savaitgal išplatintoje kalboje 75 met pergals prieš nacistin Vokietij proga Rusijos prezidentas pabr, kad istorijos revizionizmu usiima ne Rusija, o Vakarai. Tiesa, dar 1989 m. SSRS Liaudies deputat suvaiavimas pasmerk šio pakto slaptuosius protokolus ir paskelb juos niekiniais. Taiau šiandien Rusijos Valstybs Dmoje jau svarstomos iniciatyvos atšaukti š liaudies deputat nutarim. O pats prezidentas V.Putinas Molotovo–Ribentropo susitarim vertina tik kaip kakieno asmenins valdios veiksm. "Primenu, kad Soviet Sjunga vadinamajam Molotovo–Ribentropo paktui dav teisin ir moralin vertinim. 1989 m. gruodio 24 d. nutarimu Aukšiausioji Taryba oficialiai pasmerk slaptuosius protokolus kaip "asmenins valdios akt", niekaip nesusijus su "soviet moni valia, kurie niekaip neatsakingi u š sandor", – savo kalboje pabr V.Putinas. Akivaizdu, jog kova dl prieš 80 met savo valstybs išduot dviej Lietuvos pareign garbs dar nesibaig, nes iš priešing barikad vis bandoma teigti, kad jie buvo tie kaltieji, dl kuri sovietai ir buvo priversti okupuoti Lietuv.

Oficialiai pakrikštytas naujasis riedlenčių parkas prie Baltojo tilto (nuotraukos) - MadeinVilnius.lt

Dar šią žiemą atidarytą naująjį riedlenčių parką prie Baltojo tilto oficialiai pakrikštijo riedlentininkai, sekmadienio pavakarę gausiai susirinkę paminėti pasaulinės riedlenčių dienos (Go Skateboarding Day). Daugiau nei dešimtmetį birželio 21 d. Lietuvoje šv…

Dar i iem atidaryt naujj riedleni park prie Baltojo tilto oficialiai pakriktijo riedlentininkai, sekmadienio pavakar gausiai susirink paminti pasaulins riedleni dienos (Go Skateboarding Day). Daugiau nei deimtmet birelio 21 d. Lietuvoje veniamos dienos dalyviai i visos Lietuvos ukr tikr ekstremalaus sporto fiest ir savo pasirodymais diugino Vilniaus gyventojus ir miesto sveius. Kaip ir kiekvienais metais susibrme paminti ms profesins vents tarptautins riedleni dienos. Visame pasaulyje i dien riedlentininkai renkasi gatves, daro pasirodymus, varosi ar kitaip prasmin sport. ie pandemijos metai pakoregavo vents planus. Paprastai vaiuodavome gatves, veiksmas vykdavo keliose vietose, minia riedleninink per vis Vilniaus miest rieddavo kolona sustodami tam tikrose vietose padaryti triuk, parodyti savo sugebjimus ir praeiviams pademonstruoti, koks is sportas smagus. Taiau iais metais vis veiksm perklme naujj Baltojo tilto riedleni park dl ilikusi saugumo reikalavim ir inoma todl, kad pagaliau Vilniuje atsirado tinkama infrastruktra kokybikai priimti daug ekstremalaus sporto atstov vienu metu sak Lietuvos riedleni federacijos prezidentas Justinas Ivoka. Riedlentininkai naujame betoniniame parke varsi ir savo meistrikum rod vairiose rungtyse. Nuo aukiausi okim per kart iki greitosios trasos vaiavo ir veteran varyb vietos suibti netrko. i dien susitinkame visi pradedantieji, jaunimas ir vadinami veteranai skeiteriai su 20 met patirtimi. Labai diaugiams vis dar augania  bendruomene, kur vyksta ini ir gdi perdavimas karta ir kartos, o toki dien kaip niekad tinkamas metas parodyti kokie esami vieningi, kaip mylime ir puoseljame sport Lietuvoje diaugsi J.Ivoka.

„Akropoliuose“ nuo antradienio vėl pradeda veikti kino teatrai: žiūrovų laukia svarbus pokytis - DELFI

Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ duris atveria tris mėnesius dėl karantino neveikę „Forum Cinemas“ kino teatrai. Vilniaus „Akropolyje“ kino teatras pradės dirbti antradienį, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ – trečiadienį. Pagal galiojančius re…

Po trij mnesi pertraukos kino teatrai vl atveria duris didiausiuose Lietuvos prekybos ir pramogtrij mnesi pertraukos kino teatrai vl atveria duris didiausiuose Lietuvos prekybos ir pramog centruose. Visikai saugiai irovai kino filmus vl gals irti didiuosiuose ekranuose. gyvendinant saugumo reikalavimus bus galima parduoti bilietus tredal viet ir tikims, kad jas pavyks upildyti, sako Forum Cinemas rinkodaros vadovas Dainius Berinis. Kino filmus irovai gals irti be apsaugini veido kauki, jiems sdjimo vieta bus priskiriama ilaikant 2 metr atstum. Forum Cinemas tarp kino seans darys ilgesnes pertraukas, periodikai dezinfekuos ir valys erdves, ukandius parduos saugiose pakuotse. Taip pat ir irovai skatinami elgtis saugiai: neatvykti, jei nesveikuoja, daniau dezinfekuoti rankas specialiose stotelse, laikytis saugaus atstumo laukiant eilje, ukandi zonose ar prie kino sali, bilietus sigyti internetu arba naudojantis bekontaktmis mokjimo priemonmis. Noriau perspti tuos irovus, kurie buvo prat kino sal ateiti gerokai pavlav ir vis tiek suspdavo kino seanso pradi. iuo metu prie film rodomi reklamos blokai yra labai sutrumpj. Net jei bus lik biliet, atvyk vliau rizikuojate nepamatyti filmo pradios. Mes rekomenduojame atvykti iki kino seanso likus apie 20 minui, ypa jei neturite biliet ar planuojate sigyti ukandi, kad tikrai film pamatytumte nuo pradi, pataria D. Berinis. Pasak Akropolis Group komunikacijos departamento vadovo Dominyko Mertino, kartu su kino teatr atsidarymu prekybos ir pramog centrai savo lankytojams jau teikia vis spektr prast paslaug: veikia parduotuvs, paslaug teikimo vietos, kavins bei restoranai, ledo arenos.

Ceturto diennakti pēc kārtas Latvijā nav reģistrēts neviens jauns Covid-19 gadījums - liepajniekiem.lv

DISTANCES LGUMS PAR PAKALPOJUMA ABONEMENTA IEGDI INTERNETA VID  VISPRGA INFORMCIJA  is ir distances lgums par digitl satura pakalpojuma liepajniekiem plus abonementa pirkumu interneta vid, turpmk tekst Lgums, kas tiek slgts starp SIA Kurzemes Vrds (reistrcijas numurs: 42103002455, juridisk adrese: Pasta iela 3, Liepja, LV-3401; epasts: [email protected]), turpmk tekst KV, un personu, kas veic pirkumu, turpmk tekst PIRCJS, interneta vietn liepajniekiem.lv, turpmk tekst VIETNE, un abi lgumsldzji kop LDZJI.  PIRCJS, veicot pirkumu VIETN Lguma ietvaros, izsaka piekrianu t noteikumiem, ir tiesgs os Lguma noteikumus izdrukt un saglabt.   Lguma ietvaros:

1. a) PIRCJS ir fiziska vai juridiska persona, kura prk VIETNES maksas satura pakalpojumu nolkam, kas nav saistts ar saimniecisko darbbu, turpmk tekst PIRCJS; 
2. b) Liepajniekiem plus ir maksasdigitl satura pakalpojums, taj skait raksti, fotogrfijas, kas tiek pai veidots, atlasts un publicts VIETN ar nordi plus , un kura abonementu PIRCJS  ir tiesgs iegdties, turpmk tekst PAKALPOJUMS,
3. PAKALPOJUMA TERMI UN CENA

1. PAKALPOJUMA IEGDE UN NORINI 

1. ATTEIKUMA TIESBAS 

1. LDZJU ATBILDBA

1. KONFIDENCIALITTE 

1. AUTORTIESBAS

1. DATU APSTRDE

1. CITI NOTEIKUMI